KategorijosReceptai
0

Raviolo al’ Uovo receptas pagal virtuvės šefą Karolį Jakelevičių (Kikį)

Piano Man, Kerai ir Gringo jungtinis virtuvės šefas Karolis Jakelevičius, aptarnavimo srityje ir už jos ribų dar geriau visiems žinomas pravarde Kikis, kviečia į savo virtuvę įnešti naujų įdomių skonių ir dalinasi puikiu Raviolo al‘ Uovo receptu.

* Raviolo al’ Uovo yra Itališkas patiekalas, užpildytas rikota bei špinatais, ir turintis minkštą kiaušinio trynį, kuris išsiskiria, kai į jį įpjaunama.

Balto dobilo someljė Artūras pataria šį patiekalą derinti su Heinrich Leithaberg Chardonnay vynu. Patiekalas gan sviestiškas, tad reikia vyno, kuris turėtų panašias charakteristikas. Būtent rekomenduojamas vynas pasižymi tvirtesne rūgštimi, galinčia susidoroti su makaronų tekstūra ir kietuoju sūriu.

Pastai Jums reikės:

  • 2 kiaušinių +1 trynio;
  • 250 g miltų;
  • EVOO;

Įdarui reikės:

  • Kiaušinio trynių;
  • Rikotos;
  • Špinatų;
  • Kietojo sūrio (Pecorino preferably, nes išraiškingesnis skonis, tačiau galima ir su Džiugas, svarbu sūris būtų brandintas bent 24 mėn.);
  • Muskato;
  • Pipirų;

Padažui reikės:

  • Sviesto;
  • Šalavijo.

Gaminimo eiga:

  1. Miltus išsklaidome į šulinėlio formą, o į vidų įmušame kiaušinius su tryniu. Lengvai maišome kiaušinius, po truputį birendami miltus, kol viskas sulips į gumulus. Tešlą minkome iki vientisos masės – nelimpančios prie rankų, kol išvysite lengvą aksominį žvilgesį. Spustelėjus tešla turi atsistatyti į pradinę formą. Viską apvyniojame plėvele ir paliekame šaldytuve bent valandai, o geriausia kelioms.
  2. Špinatus reikia pavirti ir gerai nenusausinus sudėti į indą kartu su rikota (skystį nupylus), kietuoju sūriu, ir prieskoniais. Viską sumalti blenderiu iki vientisos masės. Padėti atvėsti į šaldytuvą tam, kad lengvai sukietėtų.
  3. Jeigu turite pastos mašinėlę, ploninkite per ją kiekvienu numeriu nuo 1, geriausia baigiant 5. O jeigu kočiosite rankomis, tešla turi būti peršviečiama, tačiau neplyšti pakėlus.
  4. Ant paruoštos tešlos suformuojame įdarų „lizdelius“, į juos įdedame kiaušinio trynius. Vienas ravioli yra apie 10 cm, tad „lizdeliai“ turėtų būti gerokai atitolę vienas nuo kito. Patepame tešlą aplink „lizdelius“ kiaušinio baltymu ir užklojame kitu tešlos sluoksniu. Švelniai apspaudžiame aplink įdarą, ir formelės arba sausainių peliuko pagalba apipjauname aplink. Dedame į verdantį ir pasūdytą vandenį. Svarbu nesudėti per daug. Verdame 2-2,5 min.
  5. Išlydome sviestą, sudedame pjaustytus šalavijus ir pakaitiname. Įdedame ravioli į padažą ir pakaitiname jame apšlakstant apie 1-1,5 min.

Skanaus!

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai
0

„DE MOYA“ – šeimos tradicijas puoselėjantys vyndariai iš Ispanijos

„DE MOYA“ – naujas vardas mūsų asortimente. Tai Valensijos vynuogynų dvelksmas, atskleidžiantis nuostabaus Ispanijos Viduržemio jūros regiono esmę. Čia puoselėjami senieji vynuogynai teikia turtingus, sudėtingus ir įdomius skonius, puikiai derančius prie įvairaus maisto.

Nedidelė vyninė, puoselėjanti šeimos vertybes

„DE MOYA“ yra šeimos vyninė, kurią įkūrė Yves ir Sofie Laurijssensai iš didžiulės aistros maistui, šeimai ir linksmybėms. Aplinkiniai juokauja, kad jeigu kada būtumėte pakviesti vakarienės pas šiuos vyndarius, iškart suprastumėte jų vertybių reikšmę. Patys steigėjai pasakoja, kad jų prekinio ženklo pagrindas yra paremtas šeimos vertybėmis, sunkiu darbu ir tradicijomis.

Šeimos požiūris į vyndarystę daugeliu atžvilgių išsiskiria iš minios. Ji garsėja savo netradiciniu mąstymu ir kūrybingomis idėjomis, kurios pasireiškia visose srityse, pradedant nuo vyno gamybos, baigiant pakuočių dizainu. Sprendimai visuomet būna netikėti, netradiciniai, bet tuo pačiu žavintys savo paprastumu.

„Bobal“ – karalienės titulo verta vynuogių veislė

„Bobal“ yra tarsi visos Utiel-Requena vietovės karalienė. Daugelį amžių tai yra pagrindinė regiono vynuogių veislė, o šiuo metu visoje Ispanijoje ji užima antrą vietą tarp daugiausiai sodinamų raudonųjų vynuogių veislių. „Bobal“ yra žinoma ir tarptautiniu mastu, o jos reikšmė kasmet vis labiau auga.

 

Šios veislės vynmedžiai subrandina vidutinio dydžio uogų kekes ir yra ypač atsparūs sausrai. Jie pasižymi tuo, jog rūgštingumą išlaiko geriau nei bet kuri kita karštame klimate auginama vynuogių veislė, taip suformuodama puikios struktūros, aksomines, šilkines ir šviežias raudonas uogas. Vynai, pagaminti iš vynuogių, kurios auga daugiau nei 700 m virš jūros lygio, pasižymi išties įspūdingomis skoninėmis savybėmis ir aukščiausia kokybe.

 

„DE MOYA“ vynuogynai sirpsta už Valensijos esančiuose kalnuose. Jie įkurdinti mažame žaviame kaimelyje, vadinamame Casas De Moya. Vietovės aukštis svyruoja nuo 800 m iki 950 m, o tai lemia didelį dienos ir nakties temperatūrų skirtumą. Be to, senieji vynmedžiai auginami smėlingame dirvožemyje, kuriame gausu akmenukų. Visos šios gamtinės sąlygos sukuria mažą, tačiau labai aukštos kokybės derlių. Iš šių vynuogių „DE MOYA“ šeima gamina raudonuosius vynus „Sofia“, „Maria“, „Justina“.

Karštį dievinanti „Monastrell“ veislė

„Monastrell“ (dar žinomos kaip „Mourvèdre“) vynuogių veislės gimtinė yra Ispanija. Ji yra ketvirtoje vietoje pagal šalyje pasodinamų raudonųjų vynuogių skaičių. Tai lėtai nokstanti veislė, o jai subręsti reikalingas karštas klimatas. Ant šakelių formuojasi tvirtos uogų kekės, kurias reikia gerai vėdinti, siekiant išvengti puvimo.

 

„DE MOYA“  vynuogynai, kuriuose klesti „Monastrell“ veislė, įsikūrę Alikantės regione, 150 km į pietus nuo Valensijos. Iš jų pagaminti vynai yra duoklė Alikantės provincijai, įamžinanti regiono saulėtumą, fiestas ir čia gyvenančių žmonių linksmą būdą. Iš šių vynuogių gaminamas raudonasis vynas „Julia“ ir „Gloria“.

Žaismingoji „Merseguera“ baltųjų vynų veislė

„DE MOYA“  šeima teigia, kad būtent „Merseguera“ veislės žavesys jų verslui suteikia įdomių spalvų. Iš šių vynuogių gaminami šviežūs ir subtilūs baltieji vynai. Jie yra vertinami dėl puikių skoninių savybių, subalansuoto rūgštingumo ir malonaus poskonio. „Merseguera“ vynmedžiai auga 1,050 m aukštyje virš jūros lygio, Valensijos Alto Turia regione, o iš jų sunokinamų vynuogių šeima gamina „Diego“ ir „Tibo“ vynus.

KategorijosEkspertinė rubrika
0

Kokteiliai: spalvų ir skonių šou taurėje

Kokteilių gamyba – tai tarsi atskira meno rūšis, kur atsiskleidžia begalinis kūrybiškumas. Žmonės kokteiliais mėgaujasi baruose, kartu stebėdami gaminimo procesą, pripildytą įvairių šou elementų. Tačiau taip pat dažnai jie gaminami ir namuose, ne tik atkartojant klasikinius receptus, bet ir kuriant bei atrandant naujus skonius.

Kokteilių istorija

Kada tiksliai buvo sukurtas pirmasis kokteilis niekas negali tiksliai pasakyti. Tačiau manoma, kad gėrimus žmonės miksuoja tiek metų, kiek egzistuoja ir pats alkoholis. Štai Kretos gyventojai prieš 3000 metų maišydavo kokteilio prototipą, kurį sudarė alus, midus ir vynas. Graikai gardindavo vyną įvairiausiais ingredientais nuo medaus iki jūros vandens. Ir kuo tai ne kokteiliai?

 

Tačiau cukraus pasirodymas Europoje atvėrė visai kitas gėrimų maišymo perspektyvas. Štai viduramžiais krikščionių vienuoliai išradingai gamindavo pačius įvairiausius likerius. Tačiau jų paskirtis buvo kiek kita nei dabar. Vienuoliai eksperimentuodavo su spiritiniais žolelių gėrimais, kurie tuomet naudoti kaip vaistai nuo įvairių ligų. Maišydami medų, žoleles, prieskonius ir šaknis su alkoholiu jie kurdavo įvairius skysčius, kuriuos vėliau dar maišydavo tarpusavyje, taip išgaudami gydomuosius eliksyrus.

 

Kokteiliai itin suklestėjo XIX amžiuje Anglijoje ir JAV. O štai JAV įsigaliojus sausajam įstatymui, kokteilių gamyba įgijo naują prasmę. Dėl ingredientų trūkumo ir norint nuslėpti prastą kontrabandinių spiritinių gėrimų kokybę, barmenai kaip pašėlę ėmė maišyti įvairius gėrimus tarpusavyje. Tuo metu gimė daugybė naujų receptų. Apskritai, visą praėjusį šimtmetį galima pavadinti naujų kokteilių receptų aukso amžiumi.

Kokteilių šou

Šiuolaikiniai kokteiliai gali būti pačių įvairiausių skonių, spalvų, o taurės skirtingų dydžių ir formų. Be to, tas pats kokteilis skirtingose šalyse gali turėti ir skirtingus pavadinimus. Tačiau kokteilis yra ne tik gėrimas. Tai ir savotiškas teatrališkas pasirodymas. Daugelis barmenų specialiai mokosi kokteilių gamybos meno ir įvairių triukų, kuriuos galėtų pademonstruoti klientams. Kokteilio gamyba gali tapti įdomiu reginiu, tačiau tai reikalauja nuolatinės praktikos ir eksperimentavimo.

 

Jerry Thomas (XIX a. amerikietis barmenas) yra laikomas miksologijos tėvu. Jis sukūrė tokius kokteilius kaip „Blue Blazer“ ir „Tom & Jerry“ bei parašė knygą apie tai, kaip maišyti gėrimus. Tačiau šis barmenas ne tik gamino kokteilius, bet ir rengė savotiškus šou, taip pakeldamas barmeno darbo standartus į visiškai naują lygį.

Kokteilių gamyba

Daugelis kokteilių receptų yra nesudėtingi ir juos galima lengvai pasigaminti namuose. Tačiau norint tai atlikti tinkamai, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis kriterijus: vaizdinį patrauklumą, tekstūrą, skonį bei tinkamą gėrimų temperatūrą. Ruošiant klasikinius kokteilius, vertėtų tiksliai laikytis receptūros ir visus veiksmus atlikti tokia tvarka, kaip aprašyta. Šiek tiek įgudus galima pradėti eksperimentuoti ir pačiam bei išmėginti skirtingų skonių derinius. Svarbiausia žinoti, kad visi kokteilių ingredientai, ypač tokie kaip pienas, vaisiai, vaisių sultys ar grietinėlė, turi būti švieži ir geros kokybės. Tik taip pavyks išgauti geriausią skonį.


Kokteiliai dažnai gardinami ir dekoruojami citrinos arba apelsino skiltelėmis, žievelėmis, braškėmis, vyšniomis, agurkų juostelėmis, šokolado pabarstukais. Taurių viršus kartais būna suvilgytas cukruje ar druskoje. Paruoštas kokteilis dažnai papildomai papuošiamas tokiomis dekoracijomis kaip šiaudeliai, kokteilių skėčiai, lazdelės, kurios dar labiau sustiprina vizualinį efektą.

Populiariausi pasaulio kokteiliai

Nors kasmet pasaulyje sukuriama daugybė naujų kokteilių, tačiau tarp populiariausių ir toliau išlieka klasikiniai deriniai, tokie kaip romas ir kola, burbonas ir kola, viskis ir vanduo (kola), džinas ir tonikas, degtinė ir apelsinų sultys. Kalbant apie konkrečius kokteilių pavadinimus, žurnalas „Drinks international“ kasmet skelbia pasaulinį reitingą. Šiemet jis apklausė 100 geriausių pasaulio barų ir sudarė populiariausių 2021 m. klasikinių kokteilių sąrašą. Verta paminėti, kad pirmoje vietoje esantis kokteilis „Old fashioned“ viršūnėje laikosi jau septynerius metus iš eilės.

Štai kaip atrodo pirmasis dešimtukas:

  1. „Old Fashioned“
  2. „Negroni“
  3. „Daiquiri“
  4. „Dry Martini“
  5. „Margarita“
  6. „Espresso Martini“
  7. „Whiskey Sour“
  8. „Manhattan“
  9. „Aperol Spritz“
  10. „Mojito“

O ar jūsų mėgstamiausias kokteilis patenka į šį TOP sąrašą?

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai
0

„Coral Duero“ – tvari vyndarystė karalių pripažintame regione

„Coral Duero“ – tai vynas, gimęs Ispanijos Toro regione. Šį prekinį ženklą pažįsta daugelis vyno mėgėjų visame pasaulyje. Turtinga istorija, klimatas, „Tinta de Toro“ vynuogės, senas tradicinis darbo metodas ir atsidavę darbuotojai – visa tai padeda sukurti vertinamą ir mėgstamą vyną.

Vyndario asortimente – 5 raudonųjų vynų kolekcija: seniausių vynmedžių, pasodintų dar 1880 m. vynas „Las Parvas“, plačiausiai žinomas „Rompesedas“, taip pat „Salgadero“, „Los Lastros“ ir „R’sedas”.

Karališkos privilegijos

Toro regione vynuogynai klestėjo dar prieš įsigalint romėnams. Viduramžiais jie buvo itin vertinami ir galėjo didžiuotis karališkomis privilegijomis, kurios leido vyną pardavinėti miestuose, kai tuo tarpu kitiems tai buvo draudžiama. Toro vynus gėrė karaliai ir pirmieji žmonės, su Kolumbu keliavę į Ameriką. XIX a. dideli vynmedžių kiekiai iš šio regiono buvo eksportuoti į Prancūziją, siekiant papildyti filokseros maro nuniokotas atsargas.

Išsipildžiusi svajonė

„Coral Duero“ 2003 m. įkūrė Jesúsas Fernándezas, laivybos sektoriuje dirbantis vizionierius, neturintis jokios patirties vyndarystėje, tačiau svajojantis gaminti geriausią vyną Tore. Vyras įsigijo apie 30 hektarų senų vynuogynų, pastatė moderniausius gamybos įrenginius, investavo į naujausias technologijas ir sutelkė aplink save vyno ekspertų komandą.

Pirmasis derlius buvo nuimtas 2005 m. ir vynuogynas labai greitai sulaukė įvertinimo. 2008 m. „Coral Duero“ buvo apdovanotas „Wine and Spirit Awards“ aukso medaliu, o 2017 m. vynas „Rompesedas“ pelnė 93 taškus pagal „Parker Points®️“ vertinimo sistemą, padedančią pirkėjams lengviau pastebėti kokybiškus vynus.

2019 m. Jesúsas nusprendė išeiti į pensiją, tačiau jo svajonė gyvuoja ir toliau. Įmonę perėmė „GHI Holdings Limited“, puikų supratimą apie vyno rinką turinti entuziastų komanda, kuri su didžiule aistra vynui tęsia pradėtus darbus, tuo pačiu įnešdama ir naujų idėjų.

Gamtos kaprizingumas

„Coral Duero“ vyninės pavadinimas yra aiški nuoroda į vietovę. Juo pagerbiama Duero upė, kuri dalija Toro regioną ir įkvepia gyvybės vynuogynams. Gamtos kaprizingumas ir nenuspėjamumas žavi vyndarius. Toro klimatas pasižymi ypatingais kraštutinumais: vasaros čia ilgos ir karštos (iki 37° C), o žiemos šaltos (iki -11 ° C). Per metus iškrenta nedidelis kritulių kiekis, todėl Toro laikomas vienu sausiausių vyndarystės regionų Ispanijoje.

Tvari vyndarystė

„Coral Duero“ didžiuojasi tuo, kad jų vynmedžiai yra vieni seniausių Ispanijoje. Kai kurių iš jų amžius siekia net 130 metų. Tačiau tuo pačiu reikalauja itin daug dėmesio.

 

Tvarus žemės ūkis ir ekologiškai atsakingas vyno gamybos procesas yra šio vynuogyno esmė. Įmonė nenaudoja dirbtinių pesticidų, o tik natūralų ir organinį mėšlą, kuris aprūpina vynmedžius reikalingomis maisto medžiagomis.

 

Be to, Toro vynai žinomi dėl žemesnio rūgštingumo. Taigi, vyndariai, norėdami jo išgauti daugiau, turi atidžiai kontroliuoti nokimo procesą ir vieni pirmųjų regione nuimti derlių. Kadangi derlius nuimamas rankomis, šiame procese dalyvauja visa komanda ir netgi jų artimieji.

Kiekvienas „Coral Duero“ vyno butelis simbolizuoja pagarbą gamtai ir vietovei. Itin seni vynmedžiai, rankomis nurenkamas derlius, griežta vynuogių atranka ir naujausios technologijos padeda išsaugoti Toro regiono charakterį ir tradicijas.

KategorijosEkspertinė rubrika
0

Likeris – vienuolių sukurtas medicininis gėrimas

Šį mėnesį norime Jums plačiau papasakoti apie išskirtinį gėrimą – likerį.

 

Likeriai pasižymi įvairiausiais skoniais, tekstūromis ir savybėmis, tačiau nuo stipriųjų gėrimų jie skiriasi tuo, kad dažniausiai yra saldūs, sirupiški ir turi mažesnį alkoholio kiekį.

 

Pavadinimas „likeris“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „liquefacere“, reiškiančio ištirpti. Šis gėrimas yra gaminamas spiritinius gėrimus gardinant vaisiais, žolelėmis, prieskoniais, vynais, sirupais. Oficialiai likeriu jis gali būti vadinamas tuomet, kai cukraus kiekis sudėtyje yra ne mažesnis kaip 100 gramų litrui, o alkoholio daugiau kaip 15%.

 

Likerio istorija

Sunku tiksliai įvardinti likerių gamybos pradžią. Jų receptų užuomazgų buvo rasta egiptiečių kapuose, senovės graikų užrašuose, tačiau tikrai žinoma, kad XIII a. italų vienuoliai sugalvojo, kaip medicininiams tikslams pagaminti likerį, užpilant žoleles ir prieskonius. Šie augalai buvo auginami vienuolynų soduose. Vienas žinomiausių likerių, kurį sukūrė Kartūzų ordino vienuoliai Prancūzijos Alpėse, yra „Green Chartreuse“. Jo gamybai naudojama daugiau nei 130 įvairių žolelių ir prieskonių. Kai kurie iš jų yra labai reti. O įdomiausia, kad tik trys vienuoliai žino pilną receptą ir tikslias sudedamąsias žoleles, kurios likeriui suteikia unikalią spalvą.

Tarp XIV ir XVII a. nemažai likerių gamino vienuolių ordinai ir eksperimentus mėgstantys alchemikai. Vieni likeriai buvo naudojami kaip anestetikas, pavyzdžiui, gimdymo metu, tuo tarpu kiti – virškinimo sistemos gerinimui.

 

Plečiantis prekybos keliams, likerių sudėtį papildydavo vis įvairesni prieskoniai ir tokie ingredientai kaip imbieras, apelsinas ar šokoladas. Iki XIV amžiaus likeris tapo itin populiarus Italijoje bei Prancūzijoje, o nemažai namų ūkių turėjo nuosavas varyklas ir unikalius gėrimų receptus.

Likerio gamyba

Likerio gamyba pradedama nuo bazinio alkoholio pasirinkimo. Tai gali būti džinas, degtinė, konjakas, viskis ar brendis. Kitas esminis žingsnis – tai tinkamų žaliavų, kurios gėrimui suteikia unikalių savybių, atranka. Jo gamybai naudojamos įvairios žolelės, gėlės, vaisiai, riešutai bei prieskoniai, tokie kaip cinamonas, anyžiai, vanilė, kardamonas, kadagio uogos.

Siekiant iš žaliavų išgauti kvapiąsias medžiagas, taikomi trys pagrindiniai metodai: užpylimas/maceracija, perkoliacija ir distiliavimas, kurie parenkami atsižvelgiant į žaliavų pobūdį ir reikalingų kvapiųjų medžiagų tipą.

  1. Užpylimas/maceracija (šaltas būdas). Žaliavos kelias savaites mirkomos vandenyje (užpylimas) arba alkoholyje (maceracija). Tikslas – subtiliai išgauti kvapiąsias medžiagas ir natūralias spalvas. Kiekviena augalų šeima paprastai mirkoma atskirai. Gautas skystis yra filtruojamas, o likę vaisiai distiliuojami, kad būtų iki galo išgaunami visi aromatai. Filtruotas ir distiliuotas skysčiai sumaišomi.
  2. Perkoliacija (šaltas būdas). Prieskoninės žolelės ir augalai dedami į indą ir spaudžiami su alkoholiu. Taip alkoholis palaipsniui sugeria žaliavų kvapiąsias medžiagas ir spalvas.
  3. Distiliavimas (karštas būdas). Vaisiai, prieskoniai ir augalai mirkomi alkoholyje, o vėliau virinami variniame puode. Kvapiųjų medžiagų garai pakyla ir juda per aušinimo kamerą, kurioje virsta skysčiu.

Taip paruošti skysčiai yra maišomi pagal recepte nustatytą tvarką ir proporcijas, o gautas derinys papildomas cukrumi. Galiausiai mišinys yra brandinamas kubiluose ar ąžuolinėse statinėse nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Prieš išpilstant į butelius, gėrimo skonis dar pareguliuojamas, papildant cukrumi, vandeniu ar alkoholiu.

Kiekvienais metais sukuriama vis daugiau naujų ir kūrybiškų likerių, tačiau egzistuoja ir klasikinių, skaičiuojančių šimtus metų.  Tradiciškai likeriai patiekiami specialioje taurėje, tačiau jie taip pat dažnai naudojami gaminant maistą, jais užpilami ledai, gardinama kava ir, žinoma, kokteiliai.

Sakoma, kad kokteilius kadaise sugalvojo būtent alchemikai, bandydami rasti amžinojo gyvenimo eliksyrą!

KategorijosReceptai
0

Pavasariškos Waldorfo salotos pagal Rhum Room virtuvės šefę – Rugilę Gečaitę

Rhum Room virtuvės šefė Rugilė Gečaitė kviečia pavasarį pasitikti su gaiviomis Waldorfo salotomis, kurios kiekvieną nukels į saulėtus Karibus. 


Kadangi už lango matome vis daugiau saulės, norisi kuo daugiau būti lauke ir sugerti skleidžiamą vitaminą D. Aš dažnai pasvajoju, kaip guliu ant paplūdimio kranto ir mėgaujuosi jūros ošimu – rankoje laikau Daiquiri ar balto vyno taurę.. Na, o kaip mėgautis atostogomis be gero maisto? Tam, kad bent trumpam atsidurtumėte Karibuose po palme, kviesiu gaminti pavasariškas ir daug gaivumo turinčias salotas – Waldorfo salotas.

Balto dobilo someljė Artūras pataria šias salotas derinti su Loimer Gluegglich vynu. Šiame vyne dominuoja obuoliai, kurie papildys salotose esančių obuolių skonį, gėrime esantis mieliškumas puikiai derės su apelsinais, o gaivi vyno rūgštis nuplaus majonezo riebumą.

2 porcijoms Jums reikės:

 

  • 1 obuolio (vidutinio dydžio);
  • 100 g. rukolos;
  • 2 apelsinų;
  • 2 saliero stiebų;
  • 10 vynuogių (geriausia be kauliukų);
  • 100 g. Pekano (arba graikinių riešutų puošimui);
  • 100 g. cukraus;
  • 100 g. majonezo;
  • 1 skiltelės česnako.

Gaminimo eiga:

 

  1. Karamelizuoti riešutai: supilti cukrų į puodą ir kaitinti kol jis ištirps ir paruduos. Į gautą masę supilti riešutus, juos gerai išmaišyti. Gautą masę supilti ant tiesios lėkštės ir laukti kol atšals. Atvėsusią gautą masę su dideliu peiliu sukapoti į mažus gabaliukus.
  2. Padažo gamybai: iš vieno apelsino išspausti sultis. Į sultis įmaišyti majonezą ir įspausti česnaką. Viską maišyti iki vientisos masės.
  3. Salotų gamybai: į dubenį sudėti rukolą. Šiaudeliais supjaustyti obuolį, o salierą griežinėliais. Viską dėti į dubenį su rukola ir maišyti. Nulupti vieną apelsiną, padalinti skiltelėmis ir jas perpjauti pusiau. Viską dėti ant jau maišytų prieš tai salotų.
  4. Nuplauti vynuoges, jas pjauti pusiau ir viską sudėlioti ant apelsinų.
  5. Salotas apipilti gautu padažu. Ant viršaus berti sukapotus karamelizuotus riešutus.

Tie, kurie neįsivaizduoja savo meniu be mėsos – gali drąsiai salotas pasigardinti kepta mėsa. SKANAUS!