KategorijosEkspertinė rubrika

Rudens gėrybių vynas

Pasaulyje įprasta, kad vynas gaminamas iš vynuogių, tačiau šio gėrimo gamyboje gali būti naudojama daugybė ir kitų ingredientų: vyšnių, aviečių, serbentų, netgi šaltalankių, bruknių bei šermukšnių. O ar teko girdėti apie vyną iš tokių lietuviškų rudens gėrybių, kaip morkos, pastarnokai, obuoliai, rabarbarai ar burokėliai?

Derliaus panaudojimo galimybės

Nors esame pripratę prie vynuogių vyno, tačiau šis gali būti gaminamas kone iš visų soduose ir daržuose randamų gėrybių. Vėsesnio klimato kraštuose, taip pat ir Lietuvoje, klęsti įvairiaspalvėmis uogomis sirpstantys uogienojai, derlingoje daržų žemėje dygstančios morkos bei soduose svyrančios obelų šakos. Dažnas lietuvis turi savo sodus, todėl vynas – puiki galimybė sunaudoti ten užaugintų gėrybių perteklių.

Rudens gėrybių vynas gali būti gaminamas naudojant natūralias, ant vaisių odelės ar daržovių žievės esančias mieles, arba naudojant nusipirkti siūlomas kultūrines mieles. Mielės reikalingos fermentacijos procesui, kuomet rūgimo metu jos iš cukraus gamina alkoholį ir angliarūgštę. Vynuogės – ganėtinai saldžios uogos, todėl iš jų gaminamame vyne alkoholis gaminasi lengvai (vidutiniškai iš 17 g cukraus litre pagaminamas 1 proc. alkoholio), o kaip su mažiau saldžiomis uogomis ar, rodos, visai nesaldžiomis daržovėmis? Šioje vietoje svarbus vyndario vaidmuo – jis sprendžia, kiek pridėtinio cukraus ar medaus prireiks norimam išgauti vynui.

Gaminant vyną iš uogų, šios sutraiškomos, o štai kietesnes daržoves – kaip burokėliai ar morkos – reikia sutarkuoti, išspausti sultis ir pašalinti tirščius. Šakninių daržovių (pavyzdžiui, morkų) vynas bus subtilaus skonio, dėl jų sudėtyje esančių karotinoidų jis bus sodriai auksinės spalvos, burokėlių vynas tampa intensyvios kaštoninės spalvos. Daugeliu atvejų iš daržovių gaunamas sausas vynas – saldūs iš daržovių pagaminti vynai bus beskoniai. Tačiau, visuomet yra galimybė papildyti receptą aromatiniais produktais, kaip, pavyzdžiui, sauja slyvų, pora apelsinų ar kitais jūsų mėgstamais ingredientais. Rudens gėrybių vyno nereikia skubėti ragauti, nes, pavyzdžiui, šermukšnių vynas subręsta per 1-2 metus.

Neįprastas vynas pasaulyje

 

Nors lietuviškų sodų gėrybės – puiki nuo seno naudojama žaliava vyno bei kitų gėrimų gamyboje, tačiau kitose pasaulio šalyse taip pat vertinamas vynas iš kiek neįprastesnių ingredientų, kurie, nebijančios eksperimentuoti naujosios kartos dėka, grįžta ne tik į lentynas, bet ir į restoranų vyno kortas. Štai Kanada ir Skandinavijos šalys garsėja spanguolių, Japonija slyvų ir abrikosų vyno, o Pietų Azija – ananasų vynu.

KategorijosEkspertinė rubrika

Klimato kaitos įtaka vynuogėms, jų derliui ir vynui

Palaipsniui besikeičiantis klimatas visame pasaulyje daro vis didesnę įtaką vynmedžiams ir galiausiai – vyno gamybai. Dažnai vynmedžiai turi kęsti šalnas ir alinantį karštį, darganas, liūtis, žvarbius vėjus ir sausras – visi šie gamtos kaprizai atsispindi ir vyno taurėje.

Niokojantys karščiai

Tarp svarbiausių su klimato kaita susijusių padarinių yra temperatūros pokyčių sukeltas ankstyvesnis vynuogių subrendimas – šis klimato kaitos padarinys veikia vyno skonį ir sudėtį. Šiltesnėmis sąlygomis greičiau ir lengviau sunokstančiose vynuogėse sumažėja rūgštingumas ir padidėja cukraus koncentracija, o kartu su juo kinta ir vyno alkoholio kiekis bei aromatinės savybės. Intensyvus karštis arba per daug tiesioginių saulės spindulių gali pakeisti vynuogių skonį, suteikti džiovintų vaisių natas arba galutiniam produktui – vynui – tampant nuobodaus skonio.

Štai 2019 m. vasara Pietų Australijoje buvo karščiausia nuo pat 1910 m., todėl baltojo vyno rūšių derlius sumažėjo 8%, o Chardonnay derlius sumažėjo 12%, iki mažiausio per pastaruosius penkerius metus. Ispanijos augintojai patyrė niokojančius vynmedžių pažeidimus: nudeginti vynmedžių lapai ir išdžiūvusios vynuogės, kai temperatūra pakilo iki rekordinės 42˚C.

Pakilusi temperatūra lemia ir ankstyvesnį derliaus nuėmimą. Burgundijoje, Prancūzijoje, vynuogių derlius nuimamas dvejomis savaitėmis anksčiau nei viduramžiais. Ankstyvas derliaus nuėmimas turi įtakos uogų ir galutinio produkto kokybei. Tinkamu laiku nuskintų uogų vynai yra sotesni, minkštesni ir vaisiškesni, juose yra didesnis alkoholio kiekis. Per ilgai ant vynmedžio palikti vaisiai gali būti pažeisti saulės arba gali tiesiog susitraukti.

Žvarbūs šalčiai

Itin vėsi temperatūra sulėtina uogų vystymąsi, taip blogindama vyno kokybę. Šaltis sumažina antocianinų – cheminių medžiagų, suteikiančių raudonam vynui gilią spalvą ir tanininę struktūrą, susidarymą. Mažiau prinokusios vynuogės pasižymi dideliu rūgštingumu, tokios vynuogės taip pat turi mažesnį cukraus kiekį, todėl vynai yra sausesni, turintys mažesnį alkoholio kiekį. Šylančio klimato nulemtos vėlyvos pavasario šalnos taip pat tampa nemenku iššūkiu vyndariams.

Nesibaigiančios liūtys

Skamba baisiai, tačiau dėl klimato kaitos kai kurie vyno regionai gali išnykti visam laikui. NASA duomenimis, pasaulinis jūros lygis iki 2100 m. turėtų pakilti 66,4 cm. Vandens lygio kilimas ir dideli potvyniai gali lemti vynuogynų plotų Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kalifornijoje ir kituose regionuose atsiradimą po vandeniu. Tropinės audros ir didelis drėgmės kiekis gali sukelti spartų grybelio ir pelėsio plitimą vynuogynuose.

Klimatas ir jo įtaka vynui yra neabejotina, tad tampa vis sunkiau ignoruoti klimato kaitos rezultatus. Ir tai ne tik žemės atšilimo klausimas – tai taip pat reiškia ekstremalias oro sąlygas. Ledo audros, staigūs šalčiai, stiprios krušos, liūtys ir karščio bangos vis intensyvėja ir dažnėja, darydamos milžinišką įtaką vynmedžiams ir iš jų uogų gaminamiems vynams.

KategorijosEkspertinė rubrika

Kaip skaityti vyno etiketę?

Nereikėtų pasikliauti vien vyno etiketės estetiškumu ar ant jos esančiu gražiu piešiniu, nes tai – tarsi vyno pasas, leidžiantis iš anksto susipažinti su vyno rūšimi, geografine kilme, gamintoju, alkoholio kiekiu, derliaus metais bei dažnai ir skoninėmis gėrimo savybėmis. Tačiau į kokias detales verta atkreipti dėmesį renkantis vyną? Pateikiame svarbiausią informaciją.

 

Verta turėti omenyje, kad ant geriausių vyno butelių klijuojamos etiketės laikantis santūraus orumo, ant paprastesnių vynų etikečių esantys skirtingi šriftai ir gausybė informacijos dažnai tėra pirkėjus viliojantis triukas. Vieni svarbiausių dalykų etiketėje yra gamintojas, vynuogių rūšis, gamybos metai ir kilmė – tai dažniausi faktoriai, lemiantys vyno kokybę.

Iš esmės yra trys vyno klasifikavimo būdai:

 

  1. Pagal veislę. Pagal veislę klasifikuojami vynai ne visuomet yra 100% vienos veislės. Verta žinoti, kad įvairiose šalyse taikomas skirtingas tos pačios rūšies vynuogių koncentracijos vyne minimumas. Pavyzdžiui, JAV reikalaujama 75%, Argentinoje 80%, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų šalių reikalaujama 85% nurodytos veislės vynuogių koncentracijos vyne. Ant priekinės etiketės ryškiai matomi pavadinimai, kaip pvz.: Cabernet Sauvignon, Albariño ar kt. nurodo būtent šį klasifikavimo metodą.
  2. Pagal regioną. Šis klasifikavimo būdas dažniausiai naudojamas senojo pasaulio šalyse, įskaitant Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją. Ant etiketės aiškiai matomi tokie pavadinimai, kaip: Bordeaux, Chablis, Chianti, Sancerre, Rioja ir kt., nurodo šį klasifikacijos metodą. Kiekvienas vyno regionas diktuoja, kokias vynuoges galima naudoti regione gaminamame vyne – Chablis regione Prancūzijoje auginamos Chardonnay, o Chianti Italijoje specializuojasi Sangiovese.
  3. Pagal vyndario vardą. Vyndariams, kurių gaminami vynai yra išskirtinio vynuogių mišinio tenka sugalvoti savo unikalų pavadinimą, pagal kurį tampa atpažįstamas tiek pats vyndarys, tiek jo gaminamas vynas. Sukuriamas atskiras pavadinimas ir tuomet, kada vyndarys augina tam regionui pagal reglamentą neleistinas vynuogių rūšis.

Klasifikavimo lygiai

 

Kiekvienas vyno regionas turi nustatytus normatyvus, pagal reglamentą užtikrinančius bent minimalią pagaminto vyno kokybę. Kiekviena šalis ir kiekvienas regionas turi savo klasifikavimo pakopas – pavyzdžiui, Prosecco kokybės klasifikavimo pakopose „Prosecco DOC“ yra pati žemiausia, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore DOCG“ yra aukštesnė kokybės klasifikacija, toliau rikiuojasi „Colli Asolani DOCG”, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore Rive DOCG” ir aukščiausioje pozicijoje esantis „Valdobbiadene Superiore di Cartizze DOCG”. Atkreipdami dėmesį į šiuos klasifikavimo lygius ant butelio galite pasirinkti geresnius vynus iš to paties regiono.

 

Egzistuoja ir individuali vyno šalyse naudojama klasifikacija pagal kilmę, kaip pvz., Prancūzijoje vynas skirstomas į keturias kategorijas:

 

  1. Stalo vynas – Vin de Table
  2. Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Vin de Pays
  3. Aukščiausios kokybės rūšinis vynas – Vin delimite de qualite superieure (VDQS)
  4. Aukščiausiosios kategorijos vynas (AOC)

 

Itališkas, panašiai kaip ir prancūziškas vynas, skirstomas taip pat į keturias kategorijas:

 

  1. Stalo vynas – Vino da Tavola
  2. Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Indicatione Geografica Tipica (ITG)
  3. Rūšinis vynas – Denominazione di Origine Controllata (DOC)
  4. Aukščiausiosios kategorijos vynas – Denominazione di Origine Controllata e Garantita (DOCG)

 

Tikimės, kad būsite paskatinti daugiau dėmesio skirti vyno etiketėje pateiktai informacijai ir tai padės atpažinti bei atrasti jums patiksiančius, puikaus skonio vynus!

KategorijosEkspertinė rubrika

Vynuogės ir vynas

Manoma, kad vynuogės Žemėje auga mažiausiai 65 milijonus metų. Tai įprastas vidutinėse platumose kalvotose vietovėse natūraliai augantis lianinis augalas, tad nenuostabu, kad iki mūsų dienų yra susiformavę kone 8000 skirtingų vynuogių veislių. Vynuogės nuo seno naudojamos išmoningai – iš jų spaudžiamos sultys, verdamas džemas, išgaunamos razinos, o iš kauliukų spaudžiamas vertingas aliejus. Vis tik, dažniausias vynuogių panaudojimo būdas yra vyno gavyba.

Vynas ir Antika

Artimųjų Rytų, Šumerų ir Egipto civilizacijose randama vynuogių auginimo ženklų, menančių maždaug 3 tūkst. metų prieš Kristų, o vynas ir vyndarystė pirmą kartą minimi Egipto rašytinėje istorijoje, kurioje užima svarbų vaidmenį ceremonijų bei apeigų metu. Vynas nuolat buvo vartojamas Romos ir antikinės Graikijos civilizacijose, pastarieji netgi turėjo savo vyno dievą Dionisą.

Vynmedis tūkstančius metų gali augti įvairiose vietovėse bei labai įvairiomis klimato sąlygomis: gali augti kalnuose, slėniuose, jūriniame ar kontinentiniame klimate. Tačiau geriausiomis sąlygomis vynmedžių augimui tradiciškai garsėja Pietų ir Vidurio Europos šalys: Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija ir kitos. Vienos vynuogių veislės mėgsta saulės šilumą, sausą, kalkingą, kreidingą ar vulkaninį dirvožemį, kitos – vėsesnį klimatą ir yra atsparios šalčiams, tačiau šiltųjų regionų vynuogės pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis. 

Vynuogių ir vyno savybės

Nors vynuogių rūšių yra begalė, tačiau dažniausiai jos yra skirstomos pagal spalvą ir pobūdį. Pagal spalvą vynuogės gali būti baltosios, juodosios ir rausvosios; jas galima valgyti arba naudoti gėrimų gamybai. Valgomosios vynuogės dažnai yra didesnės, plonesne luobele ir mažesniais arba išvis be kauliukų, pasižymi mažesniu rūgštingumu ir saldumu. Atvirkščiai nei vyno gamybai naudojamos vynuogės – vyninės vynuogės pasižymi tvirta odele, sultingumu, rūgštingumu ir dideliu saldumu, kuris yra itin svarbus vyno fermentacijos procese.

 

Vyno spalva labiausiai priklauso nuo to, ar fermentacijos metu ir kuriam laikui sultyse paliekama uogos odelė, nes įprastai daugumos vynuogių veislių sultys yra šviesios ir skaidrios. Taigi, vynuogių odelėse yra pigmento, dėl kurio raudonas vynas įgauna raudoną spalvą. Šios fermentacijos su odelėmis metu (procesas, vadinamas meceracija) taip pat išsiskiria odelėse esantys taninai bei aromatą ir skonį stiprinantys elementai. Kuo maceracija trunka ilgiau, tuo spalva, kvapo ir skonio savybės intensyvėja. Ragaujant vyną, juntami pagrindiniai pojūčiai yra saldumas, rūgštingumas ir kartumas. Vyno charakterį nulemia vynuogių veislė bei vyndarystės būdas, vynuogių sudėties komponentai: gebėjimas kaupti cukrų, rūgšties kiekis, taninų kiekis ir t.t.

Žinome, kad vyno skonį daugiausiai nulemia vynuogių rūšis, kurių yra tūkstančiai, o kokios jų yra populiariausios tarp vyndarių?

 

Populiariausia baltojo vyno vynuogių veislė Prancūzijoje yra Chardonnay, antroji pagal populiarumą – Sauvignon blanc. Italijoje populiariausios baltojo vyno vynuogių veislės yra Trebbiano ir Vermentino, Pinot Grigio. Ispanijoje – vietinės kilmės Airén, Verdejo, Macabeo bei Albariño. Vokietija garsėja baltaisiais vynais iš Riesling vynuogių.

 

Cabernet Sauvignon yra pati populiariausia ir žinomiausia raudono vyno vynuogių veislė pasaulyje. Populiariausia raudonojo vyno vynuogių veislė Prancūzijoje yra Merlot, taip pat Grenache, Syrah. Italijoje labiausiai paplitusios Sangiovese ir Montepulciano vynuogės. Ispanijoje numeris vienas – Tempranillo veislė, ją seka Garnacha bei Cariñena veislių vynuogės.

 

KategorijosEkspertinė rubrika

Kolekciniai vynai

Svarstydami, kaip būtų galima įdarbinti, kur investuoti savo santaupas, dažnas pirmiausiai pagalvotume apie investicinio būsto pirkimą. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis būdas, kaip galima investuoti pinigus – be akcijų ar obligacijų įsigijimo dar yra ir alternatyviosios investicijos: meno kūriniai, auksas, brangakmeniai, seni automobiliai, netgi knygos bei išskirtiniai vynai.

Investavimas į vyną reikalauja ypatingų žinių ir tikrai ne visi vynai yra verti kolekcionavimo. Paprastoje parduotuvėje kolekcinio vyno įsigyti neįmanoma – jais prekiaujama aukcionuose, specialiuose interneto puslapiuose, taip pat galima įsigyti iš kolekcionierių. Populiariausi vyno aukcionai organizuojami Sotheby‘s ir Christie‘s aukcionų namuose. Vyno ekspertai teigia, kad likvidžiausiai yra Bordo, Šampanės, Porto, Ronos ir Burgundijos vynai.

Tam, kad vynas galėtų būti parduodamas, jis turi būti nepriekaištingos kokybės, kurią lemia tinkamos vyno laikymo sąlygos – buteliai turi būti laikomi paguldyti, 60-70 laipsnių drėgmės patalpoje, 12 laipsnių temperatūroje. Deja, žodinio pasakymo apie tinkamas laikymo sąlygas nepakaks – norint parduoti savo paties saugotą vyną, teks turėti ypatingai gerą reputaciją ir įtikinti pirkėją, kad vynas buvo tinkamai saugomas – nesugedęs ir išlaikęs savo originalią vertę. Investicinio vyno kainas lemia ir ekspertų vertinimai, vyno kokybė bei pasiūla/paklausa rinkoje.

Populiariausi kolekciniai vynai

Didžiąją dalį aukcionų apyvartos sudaro vynai iš Bordo ir Burgundijos, Šampanės regionų. 1855 metais Napoleono III įsakymu Bordo pirkliai išskyrė  87 geriausius regiono ūkius ir juos įvardijo geriausiais ūkiais – Grands Crus Classés.  Nors ilgus metus Bordo vynai karaliavo kolekcininkų akiratyje, tačiau pastaraisiais metais juntamas spartus Burgundijos vyno populiarėjimas – šio regiono vyno vertė per pastaruosius 12 mėnesių vidutiniškai augo 36,7 %. 2021 metais siautęs niokojantis šaltis ir to pasekoje sumažėjęs vynuogių derlius lemia tai, kad Burgundijos vynas šiais metais neš kone didžiausią pelną, atsižvelgiant į didėjančią paklausą ir atitinkamai mažėjančią šio vyno pasiūlą.

Neišpilstyto vyno pirkimas – en primeur

Nors sakoma, kad kuo vynas brandesnis, tuo jis geresnis, tačiau ne visuomet tai yra gryna tiesa. En primeur – išankstinė, dar į butelius neišpilstyto praeitų metų vyno derliaus prekyba, kurios metu vynas yra pigiausias. Perkant 12-os 0,75 l talpos butelių dėžę pirkėjas gali pats nuspręsti, kaip vyną išpilstyti: į mažus buteliukus, o gal į magnumus. Dalyvaujant išankstinėje vyno prekyboje pirkėjas gali būti tikras, kad vynas atkeliaus tiesiai iš vyninės, tad bus išvengta laikymo netinkamose sąlygose rizikos, kuri yra itin svarbi ruošiantis brandinti vyną ir siekiant išlaikyti jo skonines savybes bei investicinę vertę. Jaunesnio derliaus produktai yra daug lengviau prieinami nei, pavyzdžiui, 1982 ar 1990 metų derliaus vynai, tad investuotojai dažnai renkasi jauną, tačiau didelę investicinę grąžą nešantį vyną.

Brangiausiai parduoti kolekciniai vynai

  • 2007 m. už šiek tiek daugiau nei 300 000 JAV dolerių buvo parduotas šešialitris 1945 metų „Mouton-Rotchild“ butelis.
  • 2015 metais „Sotheby‘s“ aukcione dešimt butelių „Chateau Mouton Rothschild 1945“ parduoti už 343 000 JAV dolerių. Taigi – 34 tūkstančiai eurų už butelį.
  • 2018 metais „Sotheby’s“ aukcione Niujorke daugiau kaip už pusę milijono JAV dolerių buvo nupirktas 1945-ųjų derliaus „Romanée Conti“ vyno butelis, sumušdamas iki šiol buvusius rekordus.
KategorijosEkspertinė rubrika

Velykinio stalo tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje tradicinių velykinių patiekalų ir gėrimų derinimas

Viena šviesiausių švenčių metuose – Šv. Velykos, ne tik suburia visus krikščionis pasaulyje švęsti Kristaus prisikėlimo, bet ir simbolizuoja bundančią gamtą, iš jos besiskverbiančią energiją bei šylant orams vis dažniau visus užplūstančią gerą nuotaiką. Nors šventė švenčiama visame pasaulyje, tačiau kiekviena šalis, jos regionas ir netgi atskira šeima turi savitas tradicijas.

Kiekviena tauta turi tik jai būdingų velykinių papročių, tačiau neatsiejama Velykų šventimo dalis yra Velykinis vaišių stalas. Mums, lietuviams, įprasta, kad Prisikėlimo dienos rytą žmonės eina į mišias, po kurių šeima susėda prie šventinio stalo, gausaus margintų kiaušinių, įvairių mėsos patiekalų: čia patiekiamas netikras zuikis, keptas kumpis, virtas liežuvis, įvairūs vyniotiniai, šaltiena, žuvies patiekalai, tradicinės salotos, mišrainės, gardūs pyragai, keksas Velykų boba, šakočiai ar kiti skanumynai. Įprasta atsigaivinti naminiu kompotu, kmynų gėrimu, vynu arba alumi.

O ar kada nors susimąstėte, kodėl Velykų simboliu yra kiaušinis? Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Gausus, sotus vaišių stalas ir pats neabejotinai yra derlingumo, turto, šeimos gerovės ir stiprybės simboliu.

Kitose šalyse ant vaišių stalo galima pamatyti tiek mums įprastų, tiek negirdėtų patiekalų. Tokių kaip: Graikijoje tradiciškai patiekiama ėriuko šlaunelių sriuba Magiritsa, šioje šalyje per Velykas taip pat būtina atidaryti Recina – pirmąjį vyną iš praėjusių metų derliaus. Italijoje šia proga įprasta kepti specialų kupolo formos sūdytą pyragą su špinatais ir virtais kiaušiniais, tačiau pagrindinis Velykų patiekalas Italijoje – ėriena. Lenkijoje stalas įprastai būna nukrautas kiaušiniais, dešrelėmis, mėsa ir krienais. Suomijoje tradiciškai gaminamas ruginių miltų pudingas Mämmi. Bulgarijoje ant šventinio stalo būtinai turi būti patiekalas iš avienos, kartu patiekiamos salotos ir raudonasis vynas.

Patiekalų ir jų receptūrų gausu, tačiau kokius gėrimus vertėtų derinti prie įvairių velykinių patiekalų? Prie Velykų simbolių – margučių – derinti galima putojančius gėrimus: Cremant, Cava ar šampaną. Mėsiški patiekalai kviečia užsigerti raudonuoju vynu – tam puikiai tiks Pinot Noir. Su žuvies patiekalais bei įvairiomis mišrainėmis gaiviai suskambės naujai atgimstantis baltasis Porto vynas.

Derinant gėrimus su patiekalais svarbiausia balansas – patiekalas neturi nustelbti gėrimo, gėrimas neturi nustelbti patiekalo. Pavyzdžiui, prie sodresnio, intensyvesnio skonio patiekalų reikėtų derinti ir sunkesnį vyną, prie lengvų žuvies patiekalų – gaivius ir lengvus baltuosius vynus. Taip pat derėtų atsižvelgti į patiekalų sūrumą, rūgštingumą, kartumą, saldumą, riebumą bei aštrumą. Į porą riebiam maistui tiks rūgštesnis ar daugiau alkoholio turintis vynas. Kartumo turintis maistas geriausiai derės su saldesniu vynu – aštriam maistui imponuos taip pat saldus, lengvas vynas.

 

Mėgaukitės gardžiais Velykų patiekalais ir nebijokite eksperimentuoti su prie jų derinamais gėrimais.

 

KategorijosEkspertinė rubrika

Normandijos vaismedžių sodų gėrimas – Kalvadosas

Kalvadosas – dar kitaip vadinamas obuolių brendis – iš obuolių (ir kai kuriais atvejais  kriaušių) sidro (vyno) distiliacijos būdu gaminamas stiprusis alkoholinis gėrimas.

Kilmė

Normandijos regione, Prancūzijoje, plytintys obelų bei kriaušių sodai minimi jau nuo XVI amžiaus, o dėl švelnaus regiono klimato čia auginama daugiau obelų nei bet kur kitur Prancūzijoje. Slėniuose jau tuomet auginti vaisiai buvo spaudžiami, sultys fermentuojamos, gautas sidras distiliuojamas ir brandinamas, atrandant vis naujus skonius. Brandintas obuolių gėrimas buvo paplitęs ir itin mėgiamas vietinių gyventojų – XIX amžiaus pabaigoje darbininkams ir ūkininkams buvo įprasta į rytinę kavą įlašinti šlakelį sušildančio ir energijos sunkiems darbams suteikiančio kalvadoso. Palaipsniui ši tradicija įsitvirtino visoje prancūzų kultūroje.

Sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės padėjo gėrimui sparčiai išpopuliarėti – XIX amžiuje Prancūzijos vynuogynus smarkiai alino kenkėjai, tad itin išaugo susidomėjimas gėrimu, dabar plačiai žinomu, kaip Kalvadosas.

Medienos ir laiko magija

Kalvadosas gaminamas iš sidro, vėliau distiliuojamo į brendį, tad galutinis gėrimo skonis itin priklauso nuo kartaus, saldaus ir rūgštaus obuolių ar kriaušių mišinio, vaismedžių teritorijos, distiliavimo technikos, brandinimo statinių, ir, žinoma, brandinimo laiko. Sidro distiliavimas leidžia išgauti bespalvį, stulbinančiai vaisišką, gėlėmis dvelkiantį „eau-de-vie” – brendį, prancūzų vadinamą „vandeniu gyvenimui”, tačiau spalvą ir reikiamą skonį jis įgauna tik sąlytyje su medžiu.

Esant sąlyčiui su oru per medieną, dėl natūralaus garavimo, alkoholio kiekis ir tūris lėtai mažėja. Šis natūralus garavimo procesas vadinamas „angelų dalimi“. Brandinimo metu šviežių obuolių aromatai palaipsniui įgauna sudėtingesnius keptų obuolių ir ąžuolo aromatus, atsiranda vanilės, medaus, graikinių riešutų natos. Brandinimas gali būti atliekamas tik ąžuolinėse, tam tikros rūšies medžio statinėse. Paruoštas gėrimas gali būti parduodamas minimaliai po dvejų ar trejų metų brandinimo, o jo stiprumas privalo siekti bent 40%.

Vienas ikoniškiausių kokteilių, kurio pagrindinis ingredientas yra kalvadosas – Ernest Hemingway novelėje „The Sun Also Rises” aprašytas ir tuo laikotarpiu dar stipriau išpopuliarintas „Jack Rose” kokteilis, kuris David Embury knygoje „The Fine Art of Mixing Drinks” (1948) buvo pripažintas vienu iš šešių pagrindinių alkoholinių gėrimų.

Jaunesnio brandinimo gėrimas yra puikus maišant jį su kitais ingredientais, o ilgesnio brandinimo, sodresnio skonio kalvadosas – labiausiai tinkamas gurkšnoti jį vieną.

Pagal brandinimą kalvadoso etiketėse aptinkamos šios žymos:

  • VS/Fine/Trois pommes – mažiausiai dviejų metų brandinimo;
  • Vieux/Réserva/Old – mažiausiai 3 metų senumo;
  • VO/VSOP/Vieille Réserve – mažiausiai 4 metų senumo;
  • Hors d‘Age/XO/Très Vieille Réserve/Très Vieux/Extra/Napoleon – mažiausiai 6 metų senumo.
Šiuo metu 3 milijonai medžių ir 300 gamintojų įamžina seną kalvadoso gamybos tradiciją.
KategorijosEkspertinė rubrika

Kodėl per naujų metų sutikimą geriame šampaną?

Gruodžio 31 diena. Laikrodžiai muša vidurnaktį. Ir tuomet visą dangų nudažo įspūdingų ir vienas už kitą išraiškingesnių fejerverkų paletė. Fone skamba šventinė muzika, kažkas uždega šaltas ugneles ir pasigirsta šampano butelių kamščių pokšėjimas. Bendra atmosfera išties fantastiška. Bet ar kada pagalvojote, kodėl sutikdami naujus metus geriame būtent šampaną?

Naujametinės tradicijos šaknys

 

Sunku tiksliai pasakyti, kas buvo pirmasis sugalvojęs per naujuosius iššauti šampaną, tačiau pradėkime nuo labai seniai. Manoma, kad tradicija švęsti žiemos saulėgrįžą skanaujant alkoholinius gėrimus atsirado dar prieš Kristų. Tai nebuvo šampanas, bet visgi pamatai padėti. 

Neilgai trukus Julijus Cezaris sukūrė romėnišką kalendorių ir metų pradžia paskelbė sausio 1-ąją. Tad atsirado graži proga minėjimui.

XIX a. JAV vyravo tradicija nemiegoti iki vidurnakčio. Tuomet imdavo skambėti bažnyčios varpai ir šaudyti šaunamieji ginklai. Kai kuriuose miestuose žmonės klajodavo iš vienų namų į kitus, besitikėdami, kad bus pakviesti išgerti. Netgi Baltieji rūmai atverdavo duris visiems padoriai apsirengusiems ir vaišindavo juos vidurnakčio punšu bei užkandžiais.

Burbuliukai – džiaugsmingoms progoms

 

Šampanas klestėjo XVI a. Europos aristokratų karališkuose vakarėliuose, todėl gėrimas tapo „elitiniu“. Jį dievino Liudvikas XIV, tad nieko keisto, kad jis buvo aukšto statuso simbolis.

Supaprastinus gamybą, šampano kaina sumažėjo ir gamintojai jį galėjo pasiūlyti viduriniajai klasei. Jis nebuvo pigus, bet įperkamas ypatingomis progomis. Šampano vartojimo tradicijos netrukus persikėlė ir į JAV.

XIX a. pabaigoje buvo pastebėta, kad šventiniuose susibūrimuose ypač padažnėjo šampano vartojimas. Tai buvo žavinga ir vis labiau plintanti mada. Gamintojai ėmė pozicionuoti jį kaip gėrimą, kuris puikiai tinka minint kokią nors ypatingą progą su šeima. Populiariose reklamos kampanijose burbuliukai buvo siejami su šventinėmis akimirkomis. Tad pramonės revoliucijos metu, tvirtėjant viduriniajai klasei, putojančio vyno ir šampano pardavimai nuolat augo.

Tik šampanas

 

Manoma, kad didysis naujametinis šampano iškilimas įvyko Niujorko „Cafe Martin“, kuri garsėjo gausiu šampanų meniu: pradžioje 60, o vėliau jau šimtai rūšių puikavosi jame. Čia mėgdavo pramogauti visuomenės grietinėlė. Naujųjų metų išvakarėse svečiai galėdavo užsisakyti visko, ko norėjo, tačiau po 21 val. restoranas iškabindavo užrašą „tik šampanas“. Tad tai buvo rimtas ir tikriausiai šiandieninę tradiciją užtvirtinantis žingsnis, kuomet vos tik laikrodžiams išmušus dvyliktą, visi susidaužiame putojančio gėrimo taurėmis.

KategorijosEkspertinė rubrika

Geriausi šventinio stalo vyno ir maisto deriniai

Gražiausios metų šventės jau čia pat ir yra neįsivaizduojamos be gardžių patiekalų ir gėrimų. Kartais maistas ir gėrimai tampa geriausiais draugais, o kartais nutinka priešingai ir vienas kitam trukdo. Tad, per šventes, labai svarbu tinkamai pasirinkti tokius derinius, kurie vienas kitą papildytų ir atskleistų geriausias savo savybes. Dalijamės mūsų ekspertų parinktais deriniais, kurie palengvins šventinio stalo paruošimo rūpesčius.

Per šventes neretai esame linkę persivalgyti, tad svarbu turėti raudonųjų ir baltųjų vynų, kuriais būtų malonu mėgautis dėl jų puikaus suderinamumo su jūsų pasirinktais patiekalais.

Idealu, jei baltieji vynai nebus pernelyg rūgštūs, o raudonieji neturės labai daug taninų. Kalbant bendrai, renkantis baltuosius vynus šventiniam stalui, sąrašo viršūnėje būtų Sauvignon Blanc, Albariño, Verdejo, Alvarinho, Fiano, Greco, Grillo, Lugana, Verdicchio, Riesling vynuogių veislės. Kaip geriausiai tinkančius raudonuosius vynus rekomenduotume Beaujolais, Gamay, Naujosios Zelandijos Pinot Noir, švelnų Côtes du Rhône, Malbec.

O dabar pažvelkime į jūsų šventinį stalą detaliau. Jei anksčiau visi valgydavome tą patį, baltą mišrainę ir silkes, tai dabar ant kiekvieno stalo galima rasti pačių įvairiausių patiekalų. Kartais net nepasakytum, jog švenčiamos būtent Kalėdos. Lietuviai pamėgo tradicinius patiekalus papildyti, o kartais net visai pakeisti  egzotiškais arba kitų šalių virtuvių gardumynais. O prie kiekvieno iš jų tinka vis kitoks vynas. Tad štai mūsų nedidelė paruoštukė, kurią galite naudoti, ieškodami geriausių derinių savo šventiniam stalui.

  • Balta žuvis + Chardonnay, baltas Bordo, Soave, Falanghina
  • Rūkyta lašiša + Sauvignon Blanc, Chablis, šampanas
  • Kepta lašiša + Godello, Verdejo, baltas burgundiškas
  • Austrės + Chablis
  • Ančių kepenėlės + Pinot Gris
  • Jūros gėrybių kokteilis + Riesling
  • Kalakutiena + Viognier, Pinot Noir, Sauvignon Blanc, Riesling
  • Žąsiena + Riesling, Pinot noir, Barolo, Chianti
  • Antiena + Pinot Noir
  • Jautiena + Cabernet Sauvignon, Bordo, Malbec, Merlot
  • Kepta kiauliena + Côtes du Rhône
  • Kietasis sūris + Chardonnay, Cabernet Sauvignon, Portveinas
  • Minkštas sūris + Chenin Blanc, Vouvray, Sauternes
  • Mėlynasis sūris + Sauternes, Muscat de Beaumes de Venise, Portas
  • Ožkos sūris + Sauvignon Blanc, Pinot Noir, Portas
  • Kalėdiniai tortai + Portas, muskatai
  • Keksai + Asti, Moscato Spumante
  • Šokoladiniai desertai + Asti, muskatai
  • Sūrio tortas + muskatai
  • Panettone + Prosecco
  • Kalėdinis pudingas + Madeira, Portas

Tad linkime jums skanių derinių ir įsimintinų švenčių!

KategorijosEkspertinė rubrika

Karšto vyno sezonas įsibėgėja

Kokia pirma mintis ateina pagalvojus apie karštą vyną? Žiema? Sniegas? Kalėdos? Išties, karštas vynas tapo tikru žiemos ir viso šventinio sezono etalonu. Net ir reklamose dažniausiai šalia jo matome tokius simbolius kaip kalėdines eglutes, židinius, dovanų teikimo ritualus, vilnonius pledus. Tokia koncepcija yra stipriai įsitvirtinusi mūsų pasąmonėje. Bet nuo ko prasidėjo visa karšto vyno istorija?

Senovės graikai ir romėnai mėgdavo karštą prieskoninį vyną

Senovės graikai mėgdavo gerti vyną, tačiau ne visas derlius nusisekdavo. Tad siekdami išvengti bereikalingo švaistymo ir, žinoma, norėdami pagerinti skonį, jie į vyną primesdavo prieskonių ir jį kaitindavo.

Nuo graikų neatsilikdavo ir romėnai, kurie likusį vyną kaitindavo su prieskoniais, kad išgelbėtų jį nuo išmetimo. Tačiau romėnai šį tą pridėjo ir nuo savęs, pavadindami savo vyną „Conditum Paradoxum“. Pagal šį receptą pagamintas vynas parduodamas dar ir šiandien. Jo sudėtį detaliai nupasakojo Apicius 5-6 amžiaus kulinarijos knygoje. Receptą sudaro mišinys iš vienos dalies vyno ir vienos dalies medaus, kuris yra virinamas, o tuomet į jį pridedama pipirų, lauro lapų, šafrano ir datulių.

II amžiuje, romėnams užkariaujant Europą, joje ėmė plisti karšto vyno vartojimas. Pašildytas vynas su prieskoniais padėdavo romėnams iškęsti žvarbias žiemas, o vietiniai žmonės pamažu perėmė meilę šiam gėrimui.

Viduramžiai: karštas vynas sveikatinimui

Karštas vynas akivaizdžiai įsigalėjo Viduramžiais. Tuomet buvo manoma, kad įvairūs pridėtiniai prieskoniai ne tik suteikia geresnį skonį, bet ir prisideda prie žmonių sveikatinimo. Galų gale, vyno pasirinkimas tais laikais nebuvo toks platus kaip dabar, o ir vandens valymo filtrų bei sistemų niekas neturėjo. Tad vynas tuo pačiu buvo ir vandens alternatyva.

Vynas kaip šventinis gėrimas

Šiandieninis karšto vyno suvokimas yra kilęs iš Viktorijos laikų Anglijos. Tuomet jis puikiai tiko šventėms kaip puošnus gėrimas. Be to, buvo daug saugiau gerti vyną (net ir prastą) nei vandenį dėl maro (žinomo kaip juodoji mirtis) paplitimo.

Rašytojas Čarlzas Dikensas taip pat prisidėjo prie karšto vyno kaip šventinio gėrimo įvaizdžio suformavimo. 1843 m. romane „Kalėdų giesmė“ jis rašė apie karšto vyno versiją, pavadintą „Smoking Bishop“.

Karšto vyno įvairovė

Šiuo metu karštas vynas turi stiprią sąsają su Kalėdomis, nors skirtingos šalys jį gamina pagal įvairius receptus. Vokietija visame pasaulyje garsėja savo Kalėdų mugėmis, kuriose vaišinama vadinamuoju „Glühwein“. Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse karštas vynas žinomas kaip „Glögg“. Čia tradiciškai, prieš pilant karštą vyną, į taurės dugną dedami migdolai ir razinos. Jie prisigeria vyno skonių ir pabaigoje lieka kaip skanus užkandis.

Visgi, daugumos versijų pagrindą sudaro raudonasis vynas, apelsino griežinėliai, cinamonas, žvaigždinis anyžius. Kartais šie skoniai praturtinami vanile, muskatu, gvazdikėliais, imbieru, abrikosų gabalėliais ir kitais norimais priedais. Kai kurie mėgsta karštą vyną dar pagardinti cukrumi ar medumi, paįvairinti skonį likeriu ar brendžiu. 

woman pouring hot mulled wine into a glass on a dark background

Na, o jeigu norite pasigaminti karšto vyno namuose, štai keli patarimai:

 

  • Kadangi karštas vynas užmaskuoja daug skonio niuansų, nesirinkite prabangaus ir subtilaus skonio vyno. Verčiau naudokite vidutinės klasės vaisiškus raudonuosius vynus. Puikiai tiks itališki raudonieji, Pietų Prancūzijos ar Naujojo pasaulio Merlot ir Shiraz vynai.
  • Kaitinant vyną, prieskonius išmintinga panardinti sudėtus į indelį ar medžiaginį maišelį, kad vėliau juos būtų lengva išimti ir malonu mėgautis gėrimu be mažų plaukiojančių gabalėlių.
  • Jeigu norite sau ar vaikams pasigaminti nealkoholinio karšto vyno, kartu su prieskoniais pakaitinkite vynuogių ir obuolių sultis.