Vynas dar neatmenamais laikais buvo naudojamas ritualinių apeigų ir švenčių metu, o šiuolaikiniame pasaulyje tapo dažnu pietų ar vakarienės palydovu. Ilgametė istorija apipynė šį gėrimą gausybe mitų – tam tikros vyraujančios klaidingos nuomonės apie vyną tampa nekvestionuojama tiesa. Paplitę kaip įsitikinimai, jie kartais klaidina net ir pačius vyno pasaulio profesionalus, todėl panagrinėkime kelis plačiai paplitusius mitus.
Kuo vynas brangesnis – tuo jis geresnis | Faktas / Mitas
Nors teiginys iš dalies teisingas, reiktų atsižvelgti į tai, kad dažnai vyno kainą lemia ne tik jo kokybė, bet ir daugybė kitų veiksnių: vyndario įvaizdis, pasiekti rezultatai, ryšiai su žinomais žmonėmis, reklamos išlaidos ir kiti niuansai. Tad vynai iš mažiau žinomų vynuogių, vietų ir gamintojų taip pat gali pasiūlyti stebėtiną kokybę už gerą kainą.
Saldūs vynai - apie vyno pasaulį menkai išmanantiems | Mitas
Kai kurie geriausių vynų pasaulyje yra saldūs. Tiesa ta, kad tokie vynai pasižymi puikiu skonių balansu – didžiulį saldumą atsveriančiu rūgštingumu. Vieni tokių pripažintų vynų yra Sauternes (pvz., vienas labiausiai kolekcionuojamų vynų pasaulyje Château d’Yquem vynas) bei ledo vynai. Sauternes – tokio paties pavadinimo Prancūzijos regione išgaunami vynai, kurie gaminami iš reto kilmingojo puvinio (lot. Botrytis cinérea) paveiktų vynuogių. Šis gamybos metodas reikalauja didelio dėmesio, nes vynuogės turi būti pasiekusios nustatytą puvinio paveikimo lygį, gamybai taikomi kiti specialūs reikalavimai. Žaliavos surenkama labai nedaug, todėl ir vyno kaina aukštesnė nei įprastų saldžių baltųjų vynų. Šiam vynui būdinga sodri aukso spalva bei subtilus medaus, mangų ir kitų atogrąžų vaisių aromatas bei ilgai išliekantis poskonis. Tai – įrodymas, kad kai kurie saldūs vynai yra vieni labiausiai vertinamų.
Vyno rūsio verti tik raudonieji vynai | Mitas
Tam tikri baltieji vynai: vintažinis šampanas, Sauternes, vokiški Riesling ir net kai kurie sausi baltieji vynai iš tokių vietų kaip Luaros slėnis, Vakarų Australija ir Pietų Ispanija – tinkami brandinimui rūsyje, kaip ir raudonieji.
Baltasis vynas tiekiamas atšaldytas, raudonasis – kambario temperatūros | Mitas
Kambario temperatūra įprastai laikoma maždaug 20 °C, tačiau tokia temperatūra yra kiek aukštesnė nei optimali raudonojo vyno tiekimo temperatūra. Kambario temperatūros vynas iš tikrųjų yra šiek tiek vėsesnis – raudonojo vyno patiekimo temperatūra yra apie 13–18 °C, sauso baltojo vyno tiekimo temperatūra yra 10–12 °C, saldaus – 7–8 °C. Per daug atvėsintas baltasis vynas neleis pajusti jo tikrojo kvapo ir tekstūros. Jei jaučiate vos vieną skonį, leiskite vynui akimirką sušilti ir pajusite dešimtis kitų – skoniai ir kvapai nustebins tarsi besiskleidžianti vaivorykštė.
Šaukštelis išsaugos jūsų putojantį vyną ilgiau putojantį | Mitas
Kiekvienas pažįstame tokį žmogų, kuris prieš dėdamas į šaldytuvą putojančio vyno butelį, į jį deda metalinį šaukštelį ar šakutę, manydamas, kad taip vynas ilgiau išliks putojantis. Teorija skamba įtikinamai – būdamas geru laidininku, metalinis šaukštelis greitai atšąla šaldytuve, šaltas metalas aplink jį išskiria vėsesnį orą, tariamai apsunkindamas dujų pasišalinimą iš butelio. Tačiau atlikti tyrimai įrodė, kad ši teorija praktiškai nepasitvirtino. Patarimas: jei neužbaigėte putojančio vyno butelio vienu prisėdimu, geriau nusipirkite gerą putojančio vyno kamštį.
Vynas su didesniu įdubimu butelio dugne – geresnis | Mitas
Ne vienas žmogus tikrina butelio dugno įdubimo gylį ir vyną renkasi pagal tai. Šis kokybės nustatymo metodas yra vienas labiausiai paplitusių mitų. Įdubimas dugne nenulemia ir neparodo vyno kokybės, jis skirtas padidinti stiklo plotą ir padaro butelį atsparesniu, kas yra ypač svarbu putojantiems vynams.
Vyno pasaulis kupinas mitų, tačiau ne visuomet paprasta suprasti šio per amžius mėgiamo gėrimo gelmes. Siekiant geriausiai suprasti vyno pasaulį, reikia pasileisti po vyno stilių, derlių, regionų, gamtinės aplinkos ir kitus tyrinėjimus.
