Vyno aromatas išlavintai nosiai gali atskleisti daugybę įdomių detalių: vynuogių veislę, kilmę, amžių, ar vynas buvo brandinamas ąžuolinėse statinėse. Tačiau net ir neprofesionalui kvapas yra svarbi vyno degustavimo dalis. Juk tai jutimo būdas, per kurį pažįstamas pasaulis! O kiekvienas aromatas sukelia atsaką mūsų smegenyse. Tad vyno degustacija gali tapti ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir smegenų treniruote, stengiantis atpažinti įvairias natas ir lavinant savo receptorius.
Tuos pačius aromatus galime atpažinti skirtingai
Įvairūs aromatai, kuriais kartais apibūdinamas vynas, pavyzdžiui, „pyrago plutelės kvapas“, iš tikrųjų yra aromatiniai junginiai, vadinami stereoizomerais. Vienoje taurėje gali būti šimtai skirtingų junginių, todėl mes užuodžiame tiek daug įvairių dalykų. Be to, dažnai pasitaiko, kad žmonės užuodžia tą patį junginį, tačiau visiškai skirtingai jį interpretuoja. Pavyzdžiui, vienas gali užuosti saldžias Mejerio citrinas, o kitas mandarinus. Bet kokiu atveju abu bus teisūs, nes kalba sukasi apie saldžius citrusinių vaisių aromatus. Tiesiog kiekvienas juos įvardija skirtingai. Juk abu vis tiek pasirenka tą pačią bendro aromato kategoriją.
Vyno aromatai skirstomi į 3 kategorijas:
- Pirminiai
- Antriniai
- Tretiniai
Pirminiai arba pagrindiniai aromatai
Pirminius kvapus lengviausia atpažinti. Jie kyla iš vynuogių rūšies ir klimato, kuriame jie auga. Paprastai pirminiai kvapai apima vaisių, žolelių ir gėlių natas. Pavyzdžiui, raudonųjų vynuogių veislei „Barbera“ galima priskirti saldymedžio ar anyžių kvapą.
Antriniai aromatai
Antriniai aromatai kyla iš vyno gamybos procesų ir praktikų. Dažniausiai pasitaikantys aromatai yra įvairūs mielių dariniai, o juos lengviausia pastebėti baltuosiuose vynuose. Tai gali būti sūrio žievelės, riešutų (migdolų, žemės) arba padususio alaus užuominos. Puikus pavyzdys yra „raugo“ kvapas, kurį galima užuosti „Brut“ šampane. Šis kvapas kartais dar apibūdinamas kaip „duonos“ arba „mielių“. Kitas įprastas antrinis aromatas yra jogurto ar grietinės, atsirandantis dėl malolaktinės fermentacijos.
Tretiniai aromatai
Tretiniai aromatai (kartais vadinami „puokštėmis“) formuojasi vynui bręstant buteliuose arba statinėse. Šie aromatai dažniausiai yra pikantiški: skrudintų riešutų, kepimo prieskonių, vanilės, rudens lapų, seno tabako, odos, kedro ir net kokoso. Dažnai sutinkamas vanilės aromatas kyla iš to, kad oksidacijos metu vynas prisisotina ąžuolinės statinės kvapų. Kitas subtilesnis tretinio aromato pavyzdys yra riešutų kvapas, užuodžiamas vintažiniame šampane. Dažnai tretiniai aromatai pakeičia pirminius. Taip švieži vaisiniai jauno vyno kvapai tampa sausesniais ir labiau koncentruotais.
Ir dar trys trumpi patarimai besimokantiems degustuotojams:
- Atkreipkite dėmesį į vyno aromato intensyvumą. Kai kurie vynai kvepia droviai, kaip „Pinot grigio“, o kiti, kaip „Sauvignon blanc“, tarsi bando iššokti iš taurės.
- Pernelyg įsigilinę į gėlių kvapus, kiti pamiršta pastebėti vyno „žemiškumo“ aromatus. Pabandykite užuosti šlapius akmenis, kreidą, drėgnus lapus, sausą dirvą.
- Atkreipkite dėmesį į aštrias natas. Jos išduoda vyno gamybos būdą, pavyzdžiui, cinamonas, muskato riešutas ir gvazdikėliai gali sufleruoti, kad vynas buvo laikytas ąžuolo statinėse.