Įprasta manyti, kad rankose laikoma balto vyno taurė savo kelionę pradėjo kaip žalių vynuogių kekė stačiašlaičiame vynuogyne, o raudonasis vynas, akivaizdu, pagamintas iš raudonųjų/ mėlynųjų/ violetinių, o trumpiau – tamsiųjų vynuogių. Ir didžiąja dalimi toks manymas yra teisingas. Tačiau užtenka atkreipti dėmesį į šampaną, kuris dažniausiai yra baltas (taip pat gali būti rožinis), nors dvi iš trijų pagrindinių šampano vynuogių (Pinot Noir ir Pinot Meunier) yra raudonosios vynuogės – ir pirmine savo teorija suabejojame. O dar ir visiškai mintis sujaukiančios šampano etiketės „Blanc des Noirs“ (vert. baltas iš tamsiųjų), kurios mums sako, kad gėrimas pagamintas tik iš tamsiųjų vynuogių.. Taigi, kas čia įvyksta?

Akivaizdu, kad galime jau dabar paneigti baltojo vyno iš baltų vynuogių mitą. O iš tiesų, viskas yra labai paprasta. Didžioji dauguma tamsiųjų vynuogių rūšių yra tamsios tik išorėje, t.y.tamsi yra tik jų odelė. Šių vynuogių odelėse yra pasislėpęs pigmentas, kurio dėka raudonas vynas įgauna raudoną spalvą. Kurį laiką vynuogių sultis laikant (fermentuojant) su tamsiomis odelėmis, vynas įgauna raudoną atspalvį, taip pat išsiskiria odelėse esantys taninai bei aromatą ir skonį stiprinantys elementai. Kuo ši fermentacija su odelėmis (vadinama maceracija) trunka ilgiau, tuo spalva, kvapo ir skonio savybės intensyvėja.

Tuo tarpu, jeigu vyndario/šampano namų tikslas – baltas ramusis ar putojantis vynas, tuomet po vynuogių spaudimo sultys yra greit atskiriamos nuo vynuogių odelių, joms nespėjus nudažyti sulčių. Gaminant rožinį vyną atitinkamai odelės yra šiek tiek palaikomos, kad misos spalva įgautų rausvą atspalvį. Toks palaikymas optimaliai trunka nuo 1 iki 3 dienų, o gaminant raudoną – maceracija su odelėmis gali trukti iki keletos savaičių.

Džiaugiamės, jog mūsų klientai yra žingeidūs ir daug klausimų sulaukiame aptarnaudami jus gyvai mūsų parduotuvėse. Jeigu turite klausimų ir norite sužinoti, visada mielai atsakysime tiek gyvai, tiek online.