KategorijosEkspertinė rubrika

Puikios vynuogės ir puikūs vynai iš jų – ilgas vynuogės kelias iki jūsų taurės

Gero vyno gamyba pirmiausiai priklauso nuo gerų vynuogių – t.y., vynuogių, kurios yra visiškai subrendusios. Norint pasiekti šį etapą, reikia skirti nuolatinį dėmesį vynuogynui, vynmedžio vegetaciniam ciklui, ligoms, kenkėjams bei pačiam dirvožemiui – visus devynis mėnesius iki derliaus nuėmimo rudenį. Nuolatinis rūpestis vynmedžiu duoda dovaną – nuostabią žaliavą vyno gamybai. Kaip prinokusi vynuogė virsta gomurį glostančiu aromatingu gėrimu?

Raudonojo vyno gamyba skiriasi nuo baltojo vyno gamybos vienu itin svarbiu aspektu: priešingai nei gaminant baltąjį vyną, gaminant raudonąjį vyną vynuogių sultys fermentuojasi kartu su vynuogių odelėmis, kurios vynui suteikia jam būdingus raudonos spalvos atspalvius.

Spalva raudono vyno taurėje gaunama iš antocianino (raudonojo pigmento), esančio juodųjų vynuogių odelėse.

Derliaus nuėmimas

Vynuogių derliaus nuėmimo metu svarbiausia nuskinti pilnai prinokusias vynuoges, nes nuskintos vynuogės daugiau nebenoksta. Derliaus nuėmimas gali būti atliekamas mechaniškai arba rankomis.

Svarbus aspektas skinant vynuoges baltajam vynui – oro temperatūra. Vynuogių skynimas ryte arba vakare (vėsesnėje temperatūroje) užtikrina iš vynuogių išgaunamus gaivesnio skonio baltuosius vynus. Vynuogės baltiesiems vynams paprastai skinamos anksčiau vynuogių derliaus nuėmimo sezono metu nei vynuogės, skirtos raudonųjų vynų gamybai.

Nuskintos vynuogės iš karto keliauja į vyno daryklą ir išrūšiuotos patenka į vyno presą. Iš vynuogių išspaudžiamos sultys, kurios surenkamos į rezervuarą. Šio etapo metu vynuogės gauna sieros dioksido tam, kad būtų sustabdytas bakterijų gedimas dar prieš prasidedant fermentacijai.

Vynuogių fermentacija

Fermentacijos metu išspaustose vynuogių sultyse iš jų cukraus gaminasi alkoholis, kurio atsiradimą lemia mielių veikla. Šios gali būti pridėtinės arba natūralios, natūraliai randamos ant pačių vynuogių. Komercinių mielių naudojimas padeda gaminti pastovius vynus ištisus metus, tačiau natūralios mielės suteikia sudėtingesnių, išskirtinesnių aromatinių savybių.

Dažniausiai cukrus gaminant raudonąjį vyną virsta alkoholiu per 5–21 dienas. Po fermentacijos vynas išpilamas iš rezervuaro į kitas talpas, o likusios odelės keliauja į vyno presą, kur jų spaudimas vyndariams leidžia išgauti apie 15% daugiau vyno. Raudonajam vynui nusėdus rezervuaruose pradeda vykti antrinė fermentacija, kurios metu mielės aštraus skonio obuolių rūgštį paverčia kremine, šokoladine pieno rūgštimi.

Gaminant baltąjį vyną, šis paliekamas rezervuaruose nusistovėti ir atvėsti – šis veiksmas leidžia pašalinti sulaikytas kietąsias medžiagas, kurios paprastai suteiktų paruoštam vynui kartumo. Baltajam vynui fermentuoti reikia apie 14 dienų. Siekiant išsaugoti subtilius gėlių aromatus, baltieji vynai fermentuojasi vėsesnėje temperatūroje nei raudonieji.

Fermentacijos metu vyndarys stebi procesus ir, prireikus, gali ją stabdyti – tai įvyksta siekiant kontroliuoti vyno saldumo lygį.

Nuskaidrinimas ir filtracija

Vienas iš paskutinių vyno gamybos etapų yra nuskaidrinimas – šio proceso metu pašalinami vyne suspenduoti baltymai, dėl kurių vynas tampa drumstas. Tuomet vynas praleidžiamas per filtrą – tai svarbu, nes sumažinama bakterijų gedimo tikimybė, pašalinamos nereikalingos nuosėdos. Sterilus filtravimas pašalina beveik visas likusias mieles ir mikrobus, kurie vėliau gali sugadinti vyną.

 

Brandinimas

Raudonieji vynai brandinami įvairiose talpose: medinėse ąžuolo statinėse; betono, stiklo, molio ir nerūdijančio plieno talpyklose. Kiekvienas indas vynui bręstant skirtingai veikia vyno skonį ir tekstūrą. Ąžuolo mediena vyną pagardina natūraliais vanile kvepiančiais junginiais, o štai betono ir molio talpyklos mažina šių rūgštingumą, tad vyndarys sprendžia, kur bus geriausiai brandinti norimą išgauti gėrimą bei kiek laiko brandinimas truks. Kuo ilgiau vynas brandinamas, tuo daugiau cheminių reakcijų skystyje vyksta. Pasirinkimų ir metodų, naudojamų šiame proceso etape yra daugybė, kaip ir galutinių rezultatų, tačiau bendras rezultatas visais atvejais yra vynas.

Vyno išpilstymas ir brandinimas buteliuose

Galutinis sieros dioksido sureguliavimas dažnai atliekamas prieš pat išpilstant vyną į butelius. Svarbu atlikti šį veiksmą su kuo mažiau deguonies. Deguonis pašalinamas iš tuščių butelių prieš užpildant juos vynu, užkimšant ir paženklinant etiketėmis – tai padeda geriau išlaikyti vyną.

Penki svarbūs, apgalvoti žingsniai vardan malonaus gurkšnio. Tai, ką matome savo taurėje yra galutinis kruopščiai priimtų sprendimų rezultatas, kuriuo verta mėgautis.

KategorijosEkspertinė rubrika

Svaiginantis obelų sodų gėrimas – sidras

Įstabiai žydintys obelynai kiekvieną rudenį sunokina raudonžandžių vaisių derlių. Sidras – fermentuotos obuolių sultys, kuriose obuolių natūraliai sukauptą cukrų mielės paverčia alkoholiu. Tai reiškia, kad, skirtingai nei vyno gamybos metu, obuolių sidre nededama pridėtinio cukraus.

Sidro istorija ir gamyba

Nors nėra aišku, kada buvo pradėta mėgautis pirmuoju obuolių sidru, tačiau obuolių auginimo praktika pasaulyje siekia tūkstančius metų. Pirmosios obelys žinomos jau nuo 1300 m. pr. Kr. Senovės Egipto, kur jos augo Nilo upės pakrantėse. Istorija pasakoja, kad 55 m. pr. Kr. į Didžiąją Britaniją atvykę romėnai rado vietinius gyventojus geriančius į sidrą panašų gėrimą ir greitai jį pamėgo, vėliau parsigabeno jį su savimi ir išpopuliarino visoje imperijoje. Vėliau sidras greitai paplito po visą Europą. 

Sidras gaminamas iš 100% šviežiai spaustų obuolių sulčių, lėtai fermentuojamas, o vėliau, dažnai ąžuolo statinėse, brandinamas mėnesius ar metus. Parduotuvėse parduodamas aviečių, juodųjų serbentų, braškių ar kitokių skonių „sidras” iš tikrųjų tėra apgaulė, nes tikras sidras gali būti tik obuolių ar kriaušių.

Sidro gamybai pirmiausiai reikia vaisių, iš kurių spaudžiamos sultys vėliau fermentuojamos ir brandinamos. Šviežiai išspaustos sultys negali būti skiedžiamos vandeniu, į jas negalima dėti cukraus, sultys negali būti filtruojamos ar skaidrinamos – turi išlikti tokios, kokias dovanoja motina gamta. Galutinio gėrimo skonis itin priklauso nuo oro sąlygų, todėl kone kiekvienais metais gaminamas sidras bus vis kitoks, priklausomai nuo to, kokie buvo metai.

Fermentacija ir brandinimas

Sultis fermentuoti galima tradiciniu būdu naudojant laukines mieles arba naudojant prekybos centruose randamas kultūrines mieles. Fermentuojant tradiciniu būdu obuoliai skinami nuo medžių ir neplauti dedami į sulčių spaudimo presą – ant obuolių žievelės gyvenančios mielės atlieka savo darbą ir vykdo fermentacijos procesus. Nenaudojant laukinių mielių, sidro gamybai gali būti naudojami ir jau nukritę obuoliai. Fermentacija tradiciškai trunka apie dvi–tris savaites.

Pasibaigus fermentacijai ar ją sustabdžius, sidras brandinamas. Ąžuolo statinėse brandinamas sidras įgauna minkštesnį, brandesnį skonį. Brandinimui tinkamiausia temperatūra 8-10 °C. Norint išgauti sausą sidrą, brandinti jį reikėtų ne mažiau kaip pusę metų, tuo tarpu saldesnis sidras bus tinkamas gerti jau po pirmojo brandinimo mėnesio. 

Norėdami patys pamėginti pasigaminti obuolių sidrą, turėkite omenyje, kad, anot specialistų, priklausomai nuo obuolių dydžio bei sultingumo, iš dviejų kilogramų obuolių vidutiniškai gaunama apie vieną litrą sulčių. Geriausiai naudoti kuo geriau sunokusius obuolius. Priklausomai nuo norimo išgauti skonio, galite juos naudoti rūgštesnius ar saldesnius, taip pat pamaišyti tarpusavyje. Skonius atskirti bus nesudėtinga – tereikia paragauti. Pavyzdžiui, saldžių, sultingų obuolių sidras taip pat bus saldus ir desertinis, bet ne toks išraiškingas ar aromatingas kaip būtų rūgštesnių obuolių – šis bus taniniškesnis, ryškesnio skonio ir aromato.

Gražaus likusio rudens ir gardaus jo derliaus!

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai Naujienos

Meilės žemės ūkiui virsmas į unikalų vynuogyną autentiškos gamtos apsuptyje – vyndarys Bodegas Balmoral

Viskas prasidėjo nuo vyndario Atilano García, kurio aistra vynininkystei buvo perduota dviems sūnums ir šiems atradus tobulą vietą savo vynuogynui. Tai – 1050 metrų virš jūros lygio įkurdintas dvaras gamtos apsuptyje.

 

Gamtos ir vyndario dermė

Tarp kalnų ir gryno oro, Albasetės regione, Ispanijoje, plyti vynuogynai, esantys 92 km nuo Viduržemio jūros. 1050 metrų aukštis virš jūros lygio suteikia didelę šiluminę amplitudę, todėl, anot vyndario, tai yra unikali vieta auginti pagrindines geriausio šampano vynuoges, tokias kaip Chardonnay ir Pinot Noir.

Pati iš savęs turtinga vyninės gamtinė aplinka leidžia užauginti puikios kokybės vynuoges: vėsios vasaros bei temperatūrų skirtumas tarp nakties ir dienos suteikia ypatingas charakterio savybes, tačiau yra ir daugybė kitų faktorių, kuriuos, siekdamas geriausio derliaus ir galutinių gaminių, kontroliuoja ir atlieka pats vyndarys.

Tvarią vynuogininkystę kultivuojantis vyndarys vyno gamybai naudoja tik gryniausią misą. Brandinimo procesai vykdomi pasitelkiant jau daugelį metų naudojamą išskirtinį statinių rinkinį – nuo mažų prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinių iki didelių kubilų – šie įrankiai leidžia sukurti įvairių charakteristikų Bodegas Balmoral unikalumą patvirtinančius vynus.

Vyndario gaminiai visuomet buvo mėgiami, bet dar didesnio dėmesio ir pripažinimo sulaukė pradėjus bendradarbiauti su geriausiuose šampano namuose dirbusiu, žinomu prancūzų enologu, biodinaminės vynininkystės žinovu,  Hervé Jestin.

Vynuogynų klestėjimas

Bodegas Balmoral labiausiai didžiuojamasi savo vynuogynais, plytinčiais 115 hektarų plote. Ištisus metus auginamus ir prižiūrimus taikant tvarius vynininkystės metodus ir gerbiant vietovės biologinę įvairovę. Šiuose vynuogių soduose klęsti tokios vynuogių veislės kaip: Chardonnay, Pinot Noir, Macabeo, Merlot, Tempranillo, Syrah ir Cabernet Sauvignon.

Atpažįstamumas

Bodegas Balmoral vynai išgarsėjo daugiau kaip 30 šalių, vyninė 2018 metais ekspertų pripažinta geriausia metų vyno darykla tarp daugiau nei 4000 vyninių Ispanijoje. Sunkus vyndarių darbas ir žinios įvertinti ir daugybe kitų apdovanojimų.

Tarp pagrindinių Bodegas Balmoral vertybių rikiuojasi pagarba aplinkai, ekologiškų metodų naudojimas vynuogyne, aukštų standartų laikymasis, tobulumo siekis ir, žinoma, nenuilstamas visos šeimos darbas, vardan vyninės auginimo ir produkcijos tobulinimo.

KategorijosEkspertinė rubrika

Nealkoholinių gėrimų gaminimo subtilybės ir kuo nealkoholinis vynas skiriasi nuo vynuogių sulčių

Anksčiau retai vartota ir nedažnai parduotuvių lentynose sutinkama prekių kategorija – nealkoholiniai vyno, alaus ir sidro gėrimai, dabar yra vis dažniau klientų atrandama ir pasirenkama alternatyva. Tam didelės reiškmės turi kokybiniai parametrai bei skoninės savybės, kurios vis dažniau nenusileidžia alkoholinėms šių gėrimų versijoms, bei, neabejotinai, besikeičiantys vartotojų įpročiai. 

Dealkoholizacija

Nealkoholinis vynas, alus ir kiti panašūs nealkoholiniai gėrimai yra fermentacijos produktas, iš kurio yra pašalinamas alkoholis – tai galima padaryti dviem būdais. Populiariausia būdas yra taikant alkoholio išgarinimo, jį šildant vakuume, metodą, o seniausias – stabdant natūralios fermentacijos procesus.

Taikant pastarąjį metodą, nealkoholinio alaus gaminimo atveju, įprasta alaus misa atvėsinama iki ženkliai žemesnės temperatūros nei įprastai – to pasekoje, mielės nustoja fermentuotis ir alkoholis nebesigamina. Nealkoholinio alaus išgavimui taikomas ir kitas metodas – naudojant specialiai išvestas mieles, beveik visai negaminančias alkoholio, taip pat galima taikyti membraninę filtraciją, kurios metu alkoholis šalinamas iš visą fermentaciją patyrusio gėrimo.

Vynas be alkoholio iš pradžių gaminamas lygiai taip pat, kaip ir vynas su alkoholiu. Iš vyno alkoholį galima pašalinti keliais būdais:

  • naudojama vakuuminio garinimo technologija (vynas žemo slėgio talpose šildomas iki 25–30 °C temperatūros, kol išgaruoja alkoholis);
  • taikant atbulinės osmozės būdą (filtravimo procesas per smulkiai porėtą membraną);
  • taikant modifikuotą vakuuminio garinimo technologiją – besisukančio kūgio kolonėlę.

Vakuuminio garinimo technologijos dėka pavyksta išlaikyti nepakitusius pirminius vaisiškus aromatus – tai lemia alkoholio garinimas žemoje temperatūroje. Tiek taikant atbulinės osmozės būdą, tiek naudojant besisukančio kūgio kolonėlę, iš gėrimo pašalinamas vanduo ir alkoholis – atskiriama aromatinė substancija, vėliau vanduo vėl sumaišomas su aromatais.

Vis tik, reikia nepamiršti, kad gaminant nealkoholinius gėrimus šiek tiek alkoholio vis dėlto susidaro, bet jis neviršija apie 0,5% tūrio ribos, kuri nurodo, kad gėrimą galima vadinti nealkoholiniu.

Nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų panašumai bei skirtumai

Nealkoholinis alus išsaugo savo vertingąsias savybes, gaunamas iš salyklo. Žinoma, kad alaus salykle yra gausu natūralių, žmogaus organizmui naudingų augalinių medžiagų, tokių kaip: vitamino B, silicio, kalio. Nealkoholinis alus nepraranda šių savybių, ir, žinoma, neturi žalą darančių alkoholinių medžiagų. Šių dviejų gaminių skirtumas tas, kad garinant alkoholį dingsta didžioji dalis kvapiųjų alaus medžiagų, suteikiančių šiam charakteringą aromatą ir veikiančių jo skonį.

Gamintojams, gaminantiems nealkoholinį vyną, kyla du pagrindiniai iššūkiai: kaip nepakeičiant vyno skonio pašalinti alkoholį ir kaip pasikeitusį skonį pakoreguoti taip, kad jis nesiskirtų nuo originalo. Mat vyno stuburas – alkoholis ir jį pašalinus keičiasi ne tik skonis ir aromatas, bet ir visa vyno tekstūra. Norint išlaikyti vynui būdingą kvapą ir tekstūrą, dažnai vyndariai įdeda šiek tiek rūgšties ar cukraus. Nealkoholinis vynas išlaiko gėrime esančias naudingąsias savybes, tokias kaip: amino rūgštys, geležis, kalis, polifenoliai, flavonoidai ir kt.

Nealkoholinis vynas ir vynuogių sultys

Žinome, kad vynas pradeda gyvuoti kaip vynuogių sultys, kurios vėliau fermentacijos metu gamina alkoholį ir galiausiai gėrimas virsta vynu. Tačiau, jei nealkoholinis vynas neturi alkoholio, tuomet kuo skiriasi nealkoholinis vynas ir vynuogių sultys?

Nealkoholinis vynas gaminamas pašalinant alkoholį iš vyno, fermentacijos metu įgavusio sudėtingus, kompleksiškus skonius, aromatus ir savitą tekstūrą. Kai, tuo tarpu, vynuogių sultyse atsiskleidžia tik natūralus pačios vynuogės skonis. Taigi, skirtumas tarp šių gėrimų yra skirtingi skonio profiliai ir kompleksiškumas.

Pastaraisiais metais itin išaugo gaiviųjų nealkoholinių gėrimų populiarumas, o nealkoholinis alus bei vynas yra vieni geriausių pasirinkimų norintiems mėgautis šių gėrimų skoniu, nejaučianti alkoholio poveikio.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

Vyndarys Ponte da Barca

Ponte de Barca – ne tik vyninė, tačiau ir unikalus kultūrinis, 1963 metais įkurtas vyno dvaras šiaurės vakarų Portugalijoje. 1968 m. pradėjusi vyno gamybą ir pardavinėjimą Portugalijoje, savo veiklą greitai pradėjo plėsti į kitas eksporto rinkas, tokias kaip: Japonija, Brazilija, JAV, Vokietija ir kt.

 

 

Kilmė – svarbu

Daugiau kaip 1 200 hektarų teritorijoje įkurta vyninė plyti Lima, Vade ir Vez upių slėniuose, pasižyminčiuose itin derlinga granitinės kilmės dirva bei menančiuose daugiau kaip 20-ies amžių vyndarystės tradicijas. Vyno darykla vadovaujasi principu kilmė svarbu, tad vyninėje visi vynai gaminami iš vietoje užaugintų vynuogių, kurių pagrindinės: Sauvignon Blanc, Alvarinho, Arinto, Loureiro ir Vinhão.

Vynuogių derlius yra nurenkamas rankomis, šios toliau apdorojamos bei naudojamos baltųjų, rožinių bei putojančių vynų gamybai. Vynai yra vidutinio alkoholio ir silpnos rūgšties. Minėtų subregionų vynuogės, naudojamos gaminant vynus, pasižymi jaunatviškomis, aromatingomis, lengvomis ir gaiviomis savybėmis. Gaivūs vynai yra ne tik skanūs ir kokybiški, tačiau turi ir platų gastronominį universalumą.

Vinho Verde regionas

Siekdama neatsilikti nuo naujų rinkos tendencijų, vyno darykla pastaruosius metus diegia moderniąsias technologijas, kurios, kartu su tradiciniais metodais leidžia garantuoti gaminių kokybę ir autentiškumą.

Dauguma vyndario vynų dėl aukštos kokybės ir nepaprasto, unikalaus skonio yra pelnę kelis nacionalinio ir tarptautinio lygmens apdovanojimus. Tai – vyndario ir natūralios aplinkos sintezės rezultatas – natūralus vaisių skonis ir intensyvus aromatas atspindi išskirtinę regiono kokybę.

Siekdamas užsitikrinti savo, kaip vieno iš pagrindinių žaidėjų Vinho Verde regione, pozicijas, vyndarys 2008 m. įkūrė įvairių DOC Vinhos Verdes vynų gamyba, prekyba ir rinkodara besirūpinančią holdingo bendrovę Viniverde.

Šios partnerystės kūrimas apima partnerių norą sustiprinti savo prekių ženklų pozicijas vidaus rinkoje, didinti eksportą į aukštu potencialu pasižyminčias rinkas, siekiančias Vinhos Verdes regiono vynų dėl unikalių savybių pasaulio vyno arenoje. Vyninės produktų portfelis atpažįstamas kontroliuojamu Vinho Verde kilmės vietovės pavadinimu.

KategorijosEkspertinė rubrika

Rudens gėrybių vynas

Pasaulyje įprasta, kad vynas gaminamas iš vynuogių, tačiau šio gėrimo gamyboje gali būti naudojama daugybė ir kitų ingredientų: vyšnių, aviečių, serbentų, netgi šaltalankių, bruknių bei šermukšnių. O ar teko girdėti apie vyną iš tokių lietuviškų rudens gėrybių, kaip morkos, pastarnokai, obuoliai, rabarbarai ar burokėliai?

Derliaus panaudojimo galimybės

Nors esame pripratę prie vynuogių vyno, tačiau šis gali būti gaminamas kone iš visų soduose ir daržuose randamų gėrybių. Vėsesnio klimato kraštuose, taip pat ir Lietuvoje, klęsti įvairiaspalvėmis uogomis sirpstantys uogienojai, derlingoje daržų žemėje dygstančios morkos bei soduose svyrančios obelų šakos. Dažnas lietuvis turi savo sodus, todėl vynas – puiki galimybė sunaudoti ten užaugintų gėrybių perteklių.

Rudens gėrybių vynas gali būti gaminamas naudojant natūralias, ant vaisių odelės ar daržovių žievės esančias mieles, arba naudojant nusipirkti siūlomas kultūrines mieles. Mielės reikalingos fermentacijos procesui, kuomet rūgimo metu jos iš cukraus gamina alkoholį ir angliarūgštę. Vynuogės – ganėtinai saldžios uogos, todėl iš jų gaminamame vyne alkoholis gaminasi lengvai (vidutiniškai iš 17 g cukraus litre pagaminamas 1 proc. alkoholio), o kaip su mažiau saldžiomis uogomis ar, rodos, visai nesaldžiomis daržovėmis? Šioje vietoje svarbus vyndario vaidmuo – jis sprendžia, kiek pridėtinio cukraus ar medaus prireiks norimam išgauti vynui.

Gaminant vyną iš uogų, šios sutraiškomos, o štai kietesnes daržoves – kaip burokėliai ar morkos – reikia sutarkuoti, išspausti sultis ir pašalinti tirščius. Šakninių daržovių (pavyzdžiui, morkų) vynas bus subtilaus skonio, dėl jų sudėtyje esančių karotinoidų jis bus sodriai auksinės spalvos, burokėlių vynas tampa intensyvios kaštoninės spalvos. Daugeliu atvejų iš daržovių gaunamas sausas vynas – saldūs iš daržovių pagaminti vynai bus beskoniai. Tačiau, visuomet yra galimybė papildyti receptą aromatiniais produktais, kaip, pavyzdžiui, sauja slyvų, pora apelsinų ar kitais jūsų mėgstamais ingredientais. Rudens gėrybių vyno nereikia skubėti ragauti, nes, pavyzdžiui, šermukšnių vynas subręsta per 1-2 metus.

Neįprastas vynas pasaulyje

 

Nors lietuviškų sodų gėrybės – puiki nuo seno naudojama žaliava vyno bei kitų gėrimų gamyboje, tačiau kitose pasaulio šalyse taip pat vertinamas vynas iš kiek neįprastesnių ingredientų, kurie, nebijančios eksperimentuoti naujosios kartos dėka, grįžta ne tik į lentynas, bet ir į restoranų vyno kortas. Štai Kanada ir Skandinavijos šalys garsėja spanguolių, Japonija slyvų ir abrikosų vyno, o Pietų Azija – ananasų vynu.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

Marcel Vezien šampano namai

Pirmieji 19-ojo amžiaus pabaigoje pasodinti šampano namų vynmedžiai išaugo į ketvirtosios Vezien šeimos kartos valdomus visame pasaulyje garsius šampano namus.

Dabartinis vyninės vadovas Jean-Pierre Vezien su didžiausia aistra toliau puoselėja išgaunamus ypatingus skonius ir didžiuojasi vyninėje gaminamu Cuvée. Šis išskirtinis ant grotelių keptų migdolų ir medaus aromatus atskleidžiantis šampanas sukurtas Jean-Pierre prosenelio, šampano namų pradininko, garbei.

logo-champagne-marcel-vezien

Vyndarys dienai

Vyninėje tęsiamos daugiau nei šimtmečio senumo šeimos tradicijos bei aktyviai organizuojamos veiklos, įtraukiančios visus vyno gerbėjus. Čia galima atvykti per patį vynuogių derliaus nuėmimo įkarštį ir patiems prisiliesti prie nuostabaus gėrimo kūrimo procesų – iš arti pamatyti bei susipažinti su vyninėje verdančiu gyvenimu, sužinoti visas vyno pasaulio subtilybes ir bent vienai dienai patiems tapti vyndariais, dieną užbaigiant unikalaus šampano degustacija. Marcel Vezien taip pat organizuojamos ekskursijos po vynuogynus ir vyno šventės, o vyndarys šampano gaminimą laiko menu, su kuriuo nori supažindinti kuo daugiau tuo besidominčių žmonių.

Istorijas pasakojantys gėrimai

Marcel Vezien namuose gaminami 6 rūšių šampanai, menantys ypatingas istorijas ir datas – štai „Effervescence 56” šampanas taip pavadintas šampano namų garbei ir nurodo šių įkūrimo datą (1956 m.) bei atspindi namų stiliaus pagrindą: jame dominuoja Pinot Noir (90%), po kurių seka subtilūs Chardonnay (5%) ir Meunier (5%) vaisiški ir struktūrizuoti vynuogių skonių potėpiai.

 

Vezien šeima savo nuosavybėje turi nedidelį Pinot Blanc vynuogių plotą, kurio vaisiai naudojami „Secret d’Eclaires” šampano gamyboje. Šiam žavingam šampanui naudojama 10% Pinot Blanc vynuogių, kitus 90% sudaro Chardonnay, todėl gėrimas pasižymi turtingu ir egzotišku skoniu, jaučiamomis baltųjų gėlių, mandarinų ir subtiliomis skrebučių užuominomis.

 

„Lumières de l’aube” šampanas pasižymi itin stebinančia kompozicija, kurioje atsispindi Côte des Bar regiono dirvožemio ypatybės. Tai – gebėjimas baltosioms Chardonnay ir Pinot Blanc rūšims puikiai atsiskleisti prieš šampane dominuojančią Pinot Noir (85%) veislę.

Rožinis „Celles que J’aime” (90% baltasis vynas ir 10% raudonasis vynas) šampanas sujungia gaivą ir lengvumą taurėje. Tai – moteriško žavesio įkūnijimas.

 

„Terre D’artistes” (75% Pinot Noir, 25% Chardonnay) šampanas atspindi namų patrauklumą menininkams ir kultūros renginiams. Šis Cuvée tapo prestižiniu, kuomet 1978 m. kartu su jo taure buvo pasitiktas pirmasis Atlanto vandenyną perskridęs oro balionas „Double Eagle II”.

 

Ketvirtoji Vezien šeimos karta ne tik puoselėja ir propaguoja šeimos verslo vertybes, bet ir kviečia praturtinančio vizito vyninėje metu apžvelgti šeimos istorinį ir kultūrinį paveldą, pažinti namų kultūrą bei, žinoma, šampanus.

KategorijosEkspertinė rubrika

Klimato kaitos įtaka vynuogėms, jų derliui ir vynui

Palaipsniui besikeičiantis klimatas visame pasaulyje daro vis didesnę įtaką vynmedžiams ir galiausiai – vyno gamybai. Dažnai vynmedžiai turi kęsti šalnas ir alinantį karštį, darganas, liūtis, žvarbius vėjus ir sausras – visi šie gamtos kaprizai atsispindi ir vyno taurėje.

Niokojantys karščiai

Tarp svarbiausių su klimato kaita susijusių padarinių yra temperatūros pokyčių sukeltas ankstyvesnis vynuogių subrendimas – šis klimato kaitos padarinys veikia vyno skonį ir sudėtį. Šiltesnėmis sąlygomis greičiau ir lengviau sunokstančiose vynuogėse sumažėja rūgštingumas ir padidėja cukraus koncentracija, o kartu su juo kinta ir vyno alkoholio kiekis bei aromatinės savybės. Intensyvus karštis arba per daug tiesioginių saulės spindulių gali pakeisti vynuogių skonį, suteikti džiovintų vaisių natas arba galutiniam produktui – vynui – tampant nuobodaus skonio.

Štai 2019 m. vasara Pietų Australijoje buvo karščiausia nuo pat 1910 m., todėl baltojo vyno rūšių derlius sumažėjo 8%, o Chardonnay derlius sumažėjo 12%, iki mažiausio per pastaruosius penkerius metus. Ispanijos augintojai patyrė niokojančius vynmedžių pažeidimus: nudeginti vynmedžių lapai ir išdžiūvusios vynuogės, kai temperatūra pakilo iki rekordinės 42˚C.

Pakilusi temperatūra lemia ir ankstyvesnį derliaus nuėmimą. Burgundijoje, Prancūzijoje, vynuogių derlius nuimamas dvejomis savaitėmis anksčiau nei viduramžiais. Ankstyvas derliaus nuėmimas turi įtakos uogų ir galutinio produkto kokybei. Tinkamu laiku nuskintų uogų vynai yra sotesni, minkštesni ir vaisiškesni, juose yra didesnis alkoholio kiekis. Per ilgai ant vynmedžio palikti vaisiai gali būti pažeisti saulės arba gali tiesiog susitraukti.

Žvarbūs šalčiai

Itin vėsi temperatūra sulėtina uogų vystymąsi, taip blogindama vyno kokybę. Šaltis sumažina antocianinų – cheminių medžiagų, suteikiančių raudonam vynui gilią spalvą ir tanininę struktūrą, susidarymą. Mažiau prinokusios vynuogės pasižymi dideliu rūgštingumu, tokios vynuogės taip pat turi mažesnį cukraus kiekį, todėl vynai yra sausesni, turintys mažesnį alkoholio kiekį. Šylančio klimato nulemtos vėlyvos pavasario šalnos taip pat tampa nemenku iššūkiu vyndariams.

Nesibaigiančios liūtys

Skamba baisiai, tačiau dėl klimato kaitos kai kurie vyno regionai gali išnykti visam laikui. NASA duomenimis, pasaulinis jūros lygis iki 2100 m. turėtų pakilti 66,4 cm. Vandens lygio kilimas ir dideli potvyniai gali lemti vynuogynų plotų Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kalifornijoje ir kituose regionuose atsiradimą po vandeniu. Tropinės audros ir didelis drėgmės kiekis gali sukelti spartų grybelio ir pelėsio plitimą vynuogynuose.

Klimatas ir jo įtaka vynui yra neabejotina, tad tampa vis sunkiau ignoruoti klimato kaitos rezultatus. Ir tai ne tik žemės atšilimo klausimas – tai taip pat reiškia ekstremalias oro sąlygas. Ledo audros, staigūs šalčiai, stiprios krušos, liūtys ir karščio bangos vis intensyvėja ir dažnėja, darydamos milžinišką įtaką vynmedžiams ir iš jų uogų gaminamiems vynams.

KategorijosEkspertinė rubrika

Kaip skaityti vyno etiketę?

Nereikėtų pasikliauti vien vyno etiketės estetiškumu ar ant jos esančiu gražiu piešiniu, nes tai – tarsi vyno pasas, leidžiantis iš anksto susipažinti su vyno rūšimi, geografine kilme, gamintoju, alkoholio kiekiu, derliaus metais bei dažnai ir skoninėmis gėrimo savybėmis. Tačiau į kokias detales verta atkreipti dėmesį renkantis vyną? Pateikiame svarbiausią informaciją.

 

Verta turėti omenyje, kad ant geriausių vyno butelių klijuojamos etiketės laikantis santūraus orumo, ant paprastesnių vynų etikečių esantys skirtingi šriftai ir gausybė informacijos dažnai tėra pirkėjus viliojantis triukas. Vieni svarbiausių dalykų etiketėje yra gamintojas, vynuogių rūšis, gamybos metai ir kilmė – tai dažniausi faktoriai, lemiantys vyno kokybę.

Iš esmės yra trys vyno klasifikavimo būdai:

 

  1. Pagal veislę. Pagal veislę klasifikuojami vynai ne visuomet yra 100% vienos veislės. Verta žinoti, kad įvairiose šalyse taikomas skirtingas tos pačios rūšies vynuogių koncentracijos vyne minimumas. Pavyzdžiui, JAV reikalaujama 75%, Argentinoje 80%, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų šalių reikalaujama 85% nurodytos veislės vynuogių koncentracijos vyne. Ant priekinės etiketės ryškiai matomi pavadinimai, kaip pvz.: Cabernet Sauvignon, Albariño ar kt. nurodo būtent šį klasifikavimo metodą.
  2. Pagal regioną. Šis klasifikavimo būdas dažniausiai naudojamas senojo pasaulio šalyse, įskaitant Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją. Ant etiketės aiškiai matomi tokie pavadinimai, kaip: Bordeaux, Chablis, Chianti, Sancerre, Rioja ir kt., nurodo šį klasifikacijos metodą. Kiekvienas vyno regionas diktuoja, kokias vynuoges galima naudoti regione gaminamame vyne – Chablis regione Prancūzijoje auginamos Chardonnay, o Chianti Italijoje specializuojasi Sangiovese.
  3. Pagal vyndario vardą. Vyndariams, kurių gaminami vynai yra išskirtinio vynuogių mišinio tenka sugalvoti savo unikalų pavadinimą, pagal kurį tampa atpažįstamas tiek pats vyndarys, tiek jo gaminamas vynas. Sukuriamas atskiras pavadinimas ir tuomet, kada vyndarys augina tam regionui pagal reglamentą neleistinas vynuogių rūšis.

Klasifikavimo lygiai

 

Kiekvienas vyno regionas turi nustatytus normatyvus, pagal reglamentą užtikrinančius bent minimalią pagaminto vyno kokybę. Kiekviena šalis ir kiekvienas regionas turi savo klasifikavimo pakopas – pavyzdžiui, Prosecco kokybės klasifikavimo pakopose „Prosecco DOC“ yra pati žemiausia, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore DOCG“ yra aukštesnė kokybės klasifikacija, toliau rikiuojasi „Colli Asolani DOCG”, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore Rive DOCG” ir aukščiausioje pozicijoje esantis „Valdobbiadene Superiore di Cartizze DOCG”. Atkreipdami dėmesį į šiuos klasifikavimo lygius ant butelio galite pasirinkti geresnius vynus iš to paties regiono.

 

Egzistuoja ir individuali vyno šalyse naudojama klasifikacija pagal kilmę, kaip pvz., Prancūzijoje vynas skirstomas į keturias kategorijas:

 

  1. Stalo vynas – Vin de Table
  2. Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Vin de Pays
  3. Aukščiausios kokybės rūšinis vynas – Vin delimite de qualite superieure (VDQS)
  4. Aukščiausiosios kategorijos vynas (AOC)

 

Itališkas, panašiai kaip ir prancūziškas vynas, skirstomas taip pat į keturias kategorijas:

 

  1. Stalo vynas – Vino da Tavola
  2. Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Indicatione Geografica Tipica (ITG)
  3. Rūšinis vynas – Denominazione di Origine Controllata (DOC)
  4. Aukščiausiosios kategorijos vynas – Denominazione di Origine Controllata e Garantita (DOCG)

 

Tikimės, kad būsite paskatinti daugiau dėmesio skirti vyno etiketėje pateiktai informacijai ir tai padės atpažinti bei atrasti jums patiksiančius, puikaus skonio vynus!

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

Vyndarys Château de Saint-Martin ir jo šimtmečių istorija

Išskirtinės istorijos ir architektūrinio paveldo vyndarys Château de Saint-Martin turi kuo didžiuotis: teritorijoje plytintys vynuogynai, istorinė galų-romėnų laikų vila, XII amžiaus požeminis rūsys, XVIII amžiaus pilis bei išskirtinėmis skonio savybėmis, ilgaamžiškumu ir istorija pasižymintys „Cru Classé” vynai. 

Iš kartos į kartą – iš moters moteriai

 

Vynuogyno istorija išties unikali – dar I amžiuje prieš Kristų vynuogių auginimo pradininkai Galijoje (romėnai) įkūrė vieną pirmųjų vynuogių auginimo dvarų Prancūzijoje, kuris vėliau buvo išaugintas į vynuogyną su čia pat įkurdintu ir šiomis dienomis tebenaudojamu vyno rūsiu. Ypatingas aspektas yra tai, kad nuo 1740 m. turtas priklausė tai pačiai šeimai ir buvo perduodamas iš kartos į kartą – iš moters moteriai. Vienintelis Château de Saint-Martin vadovas vyras buvo Edme de Rohan-Chabot – gerai žinomas vyno pasaulio atstovas. Dabar vyninei vadovauja jo anūkė, siekianti per savo gamybos vynus pasidalinti turtinga vyninės istorine praeitimi.

Tvari vynininkystė

 

Château de Saint-Martin laikosi tvirto agrarinės aplinkosaugos požiūrio, tad yra įsipareigojusi išlaikyti ir kurti dirvožemio biologinę įvairovę, vystyti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ekonomiką ir laikytis kitų tvarios vynininkystės principų. 

Iš 50-ies vynuogyno hektarų 130 metrų aukštyje, maždaug 40-yje auginami vynmedžiai, o 10 hektarų yra „dirbami“ (vyksta pūdymo, sėjomainos bei atsodinimo procesai). Čia dūzgia nesuskaičiuojama galybė vabzdžių, miškingose ir kitose žalumos pilnose vyninės vietovėse laisvai ganosi įvairių rūšių laukiniai gyvūnai. Susirgus vynmedžiui, taikomi natūralūs gydymo metodai, kaip, pvz., gydymas eteriniais aliejais, jie tręšiami arklių mėšlu. Laisvoje teritorijoje besiganančios avys tapo puikiomis žolės pjovėjomis ir tręšėjomis – visa tai vystoma siekiant išsaugoti natūralumą bei biologinę įvairovę. 

Siekiant išlaikyti šviežumą, vynuogių skynimas vyksta naktį – apie trečią valandą nakties, esant optimalioms temperatūroms sąlygoms – taip išlaikomas vynuogių aromatinis potencialas ir sumažinamos energijos sąnaudos. Turtingas ir unikalus dirvožemis leidžia nepažeisti tapatybės bei vyninės gamybos autentiškumo.