KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

Intriguojanti kalvadoso „Comte Louis de Lauriston“ istorija

Prekinis ženklas „Calvados Comte Louis de Lauriston“ vienija kalvadoso gamintojų su „Domfrontais“ žyma produkciją. „Domfrontais“ yra kalvadoso stilius, būdingas Domfronto miestui ir jo apylinkėms, įsikūrusioms šiaurės vakarų Prancūzijoje. Iš kitų kalvadosų šis išsiskiria dideliu kriaušių kiekiu, nes mišinyje turi būti ne mažiau kaip 30 procentų šių vaisių sidro.

Istorija, verta filmo scenarijaus

Iš tikrųjų „Calvados Comte Louis de Lauriston“ sukurtas, siekiant nutraukti neteisėtą Kalvadoso distiliavimą Domfronto regione. Jame vyravo nedideli šeimyniniai ūkiai, atskirti nepermatomomis gyvatvorėmis, ir tankūs miškai, persipynę su kalvotomis ganyklomis. Išties ideali vieta slaptai veiklai!

Dažnai audringomis žiemos naktimis kalvadosas čia būdavo skubiai distiliuojamas. Juk tokiomis sąlygomis mažesnė tikimybė sulaukti pareigūnų patikrų. Viskas taip ir vykdavo iki garsiosios 1962 m. istorijos, kuomet grupelė uolių pareigūnų pričiupo distiliuotojus nusikaltimo vietoje. Per valandą į vietą atvyko dešimtys šalia gyvenančių ūkininkų, paslaptingai įspėtų apie tai, kad vienas iš jų kolegų turi bėdų. Pareigūnai buvo užspeisti į kampą. Bijodami, kad padėtis gali pablogėti, kai kurie susirinkusieji kreipėsi pagalbos į tuometinį ūkininkų federacijos generalinį sekretorių grafą Louisą de Lauristoną ir prašė surasti išeitį iš aklavietės. Po ilgų ir varginančių derybų buvo sutarta, kad distiliuotojams skirta bauda panaikinama su sąlyga, kad kalvadosas nuo šiol bus gaminamas laikantis įstatymų. Grafas Louis de Lauriston įsipareigojo užtikrinti sklandų šio projekto įgyvendinimą.

Tad nuo 1962 m. kalvadosas yra distiliuojamas ūkininkų namuose, naudojant tradicinius vietinius metodus, tuomet pristatomas į Domfronto rūsius ir parduodamas su prekinio ženklo „Count Louis de LAURISTON“ etikete. Jo kokybė yra plačiai pripažinta visame pasaulyje, o tai įrodo gausi 200 medalių ir sertifikatų kolekcija.

Unikalus kriaušių ir obuolių derinys

„Calvados Comte Louis de Lauriston“ originalumo esmė grindžiama didele kriaušių dalimi gėrime. Ji suteikia būdingą šviežių vaisių skonį. Žinoma, unikalumo priduoda ir vietovei būdingas dirvožemis, sudarytas iš skaldos ir granito, bei vietinės gamybos taisyklės ir tradicijos.

Kiekvieną rudenį obuoliai ir kriaušės surenkami, susmulkinami mechanine trintuve, minkštimas sudedamas į džiuto maišus ir talpinamas į presą. Gautos obuolių ir kriaušių sultys supilamos į medines statines, kuriose šaltais žiemos mėnesiais lėtai fermentuojasi. Sultyse esantis cukrus virsta alkoholiu, o sidras pradeda putoti.

 

Po kelių mėnesių sidro sudėtyje nebelieka cukraus ir jis yra perkeliamas distiliuoti. Galiausiai jis supilstomas į ąžuolines statines ir brandinamas 1962 m. įkurtuose rūsiuose. Siekiant išsaugoti vaisių skonį, naudojamos tik senos ar perdirbtos statinės. Kalvadosas bręsta lėtai, palaipsniui įgydamas natūralų gintaro atspalvį, subtilų kvapą ir skonį. Šviežių vaisių aromatą papildo konservuotų vaisių ir prieskonių užuominos.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

André Clouet – didingumo gurkšnis šampano taurėje

Kai, kurdamas Žemę, Dievas pavargo lipdyti kalnus, pustyti dykumas ir žiebti ugnikalnius, jis nutarė kelias akimirkas skirti žemiško rojaus kūrimui. Tas rojus vadinamas Bouzy ir jį galima rasti Šampanės subregione Montagne de Reims, garsėjančiame Pinot Noir rūšies vynuogėmis. Štai čia gimsta nuostabieji André Clouet šampano namai.

Kelių kartų darbas dėl bendro tikslo

Clouet šeima Bouzy kaime ir jo apylinkėse gyvena nuo 1492 m. Dėl šios vietovės daugelį amžių vyko kovos. Žinoma, kad savo stovyklą 451 metais čia buvo įsirengęs net Hunas Atila. Tačiau šiuo metu ją valdo Pinot Noir vynuogės.

Clouet šeimai prireikė daugiau nei dviejų šimtmečių ir net kelių kartų, kad sutelktų dabar valdomus vynuogynų laukus. Šiuo metu ūkis yra modernizuotas, o komanda, valdanti André Clouet namus, dirba atsidavusi iš visos širdies tam, kad išsaugotų savo šampano unikalumą.

 

Šampanas ne kiekvienam

Nors šampanas eksportuojamas į penkis žemynus, tačiau jis skirtas ne kiekvienam, nes gamyba, deja, yra ribota. Tačiau tie, kas jo ragavo, teigia, jog pasakiški skoniai užburia nuo pačios pirmos akimirkos.

Andre Clouet šampanas itin gerbiamas ir vertinamas. Tai byloja faktas, jog gėrimu mėgaujasi karališkosios šeimos atstovai, o kilmingi asmenys ir popžvaigždės iš viso pasaulio neretai atvyksta sraigtasparniu pasiimti vieną ar dvi šampano dėžes.

Už kiekvienos etiketės unikalus charakteris

Andre Clouet gamina kelių rūšių šampaną ir apie kiekvieną galima būtų papasakoti po ilgą ir įdomią istoriją. Tai klasikinis „The Grande Reserve“, vėlyvojo derliaus gerai subrendusių vynuogių „Silver Brut Natur“, 72 mėnesius brandintas rūsiuose „The V6 Experience“, pagarbą protėviams atspindintis „Le Clos“, kadaise paslėptas ir iš užmaršties prikeltas „One day in 1911…“ vynas, taip pat Vintage Leopard bei Rosé. Štai prie šio pavadinimo ir sustokime ilgiau, nes už jo slepiasi išties žaisminga ir įdomi istorija.

Karališka Rosé šampano istorija

Netoli Bouzy kaimelio esančioje pilyje 1770 m. buvo surengta vakarienė būsimos Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės garbei. Andre Clouet, sėdėdamas prie jos stalo, ėmė linksminti svečius, į baltąjį vyną įlašinęs kelis lašus raudonojo vyno. Tą naktį prie stalo sėdinčių damų akys ėmė žibėti iš nuostabos, nes baltas vynas tapo rausvas.

Atsistoję vyrai pakėlė tostą karalienei, o Andre Clouet paskelbė: „Štai kaip mes patobuliname Pinot Noir šampaną! Dabar burgundams teks su tuo susitaikyti!“

Praėjus 300 metų, žmonės vis dar pamišę dėl šio šampano, kuris vos keliais Pinot Noir lašais sukuria pasaulį, matomą tarsi pro rožinius akinius.

KategorijosEkspertinė rubrika

Kodėl per naujų metų sutikimą geriame šampaną?

Gruodžio 31 diena. Laikrodžiai muša vidurnaktį. Ir tuomet visą dangų nudažo įspūdingų ir vienas už kitą išraiškingesnių fejerverkų paletė. Fone skamba šventinė muzika, kažkas uždega šaltas ugneles ir pasigirsta šampano butelių kamščių pokšėjimas. Bendra atmosfera išties fantastiška. Bet ar kada pagalvojote, kodėl sutikdami naujus metus geriame būtent šampaną?

Naujametinės tradicijos šaknys

 

Sunku tiksliai pasakyti, kas buvo pirmasis sugalvojęs per naujuosius iššauti šampaną, tačiau pradėkime nuo labai seniai. Manoma, kad tradicija švęsti žiemos saulėgrįžą skanaujant alkoholinius gėrimus atsirado dar prieš Kristų. Tai nebuvo šampanas, bet visgi pamatai padėti. 

Neilgai trukus Julijus Cezaris sukūrė romėnišką kalendorių ir metų pradžia paskelbė sausio 1-ąją. Tad atsirado graži proga minėjimui.

XIX a. JAV vyravo tradicija nemiegoti iki vidurnakčio. Tuomet imdavo skambėti bažnyčios varpai ir šaudyti šaunamieji ginklai. Kai kuriuose miestuose žmonės klajodavo iš vienų namų į kitus, besitikėdami, kad bus pakviesti išgerti. Netgi Baltieji rūmai atverdavo duris visiems padoriai apsirengusiems ir vaišindavo juos vidurnakčio punšu bei užkandžiais.

Burbuliukai – džiaugsmingoms progoms

 

Šampanas klestėjo XVI a. Europos aristokratų karališkuose vakarėliuose, todėl gėrimas tapo „elitiniu“. Jį dievino Liudvikas XIV, tad nieko keisto, kad jis buvo aukšto statuso simbolis.

Supaprastinus gamybą, šampano kaina sumažėjo ir gamintojai jį galėjo pasiūlyti viduriniajai klasei. Jis nebuvo pigus, bet įperkamas ypatingomis progomis. Šampano vartojimo tradicijos netrukus persikėlė ir į JAV.

XIX a. pabaigoje buvo pastebėta, kad šventiniuose susibūrimuose ypač padažnėjo šampano vartojimas. Tai buvo žavinga ir vis labiau plintanti mada. Gamintojai ėmė pozicionuoti jį kaip gėrimą, kuris puikiai tinka minint kokią nors ypatingą progą su šeima. Populiariose reklamos kampanijose burbuliukai buvo siejami su šventinėmis akimirkomis. Tad pramonės revoliucijos metu, tvirtėjant viduriniajai klasei, putojančio vyno ir šampano pardavimai nuolat augo.

Tik šampanas

 

Manoma, kad didysis naujametinis šampano iškilimas įvyko Niujorko „Cafe Martin“, kuri garsėjo gausiu šampanų meniu: pradžioje 60, o vėliau jau šimtai rūšių puikavosi jame. Čia mėgdavo pramogauti visuomenės grietinėlė. Naujųjų metų išvakarėse svečiai galėdavo užsisakyti visko, ko norėjo, tačiau po 21 val. restoranas iškabindavo užrašą „tik šampanas“. Tad tai buvo rimtas ir tikriausiai šiandieninę tradiciją užtvirtinantis žingsnis, kuomet vos tik laikrodžiams išmušus dvyliktą, visi susidaužiame putojančio gėrimo taurėmis.

KategorijosEkspertinė rubrika

Geriausi šventinio stalo vyno ir maisto deriniai

Gražiausios metų šventės jau čia pat ir yra neįsivaizduojamos be gardžių patiekalų ir gėrimų. Kartais maistas ir gėrimai tampa geriausiais draugais, o kartais nutinka priešingai ir vienas kitam trukdo. Tad, per šventes, labai svarbu tinkamai pasirinkti tokius derinius, kurie vienas kitą papildytų ir atskleistų geriausias savo savybes. Dalijamės mūsų ekspertų parinktais deriniais, kurie palengvins šventinio stalo paruošimo rūpesčius.

Per šventes neretai esame linkę persivalgyti, tad svarbu turėti raudonųjų ir baltųjų vynų, kuriais būtų malonu mėgautis dėl jų puikaus suderinamumo su jūsų pasirinktais patiekalais.

Idealu, jei baltieji vynai nebus pernelyg rūgštūs, o raudonieji neturės labai daug taninų. Kalbant bendrai, renkantis baltuosius vynus šventiniam stalui, sąrašo viršūnėje būtų Sauvignon Blanc, Albariño, Verdejo, Alvarinho, Fiano, Greco, Grillo, Lugana, Verdicchio, Riesling vynuogių veislės. Kaip geriausiai tinkančius raudonuosius vynus rekomenduotume Beaujolais, Gamay, Naujosios Zelandijos Pinot Noir, švelnų Côtes du Rhône, Malbec.

O dabar pažvelkime į jūsų šventinį stalą detaliau. Jei anksčiau visi valgydavome tą patį, baltą mišrainę ir silkes, tai dabar ant kiekvieno stalo galima rasti pačių įvairiausių patiekalų. Kartais net nepasakytum, jog švenčiamos būtent Kalėdos. Lietuviai pamėgo tradicinius patiekalus papildyti, o kartais net visai pakeisti  egzotiškais arba kitų šalių virtuvių gardumynais. O prie kiekvieno iš jų tinka vis kitoks vynas. Tad štai mūsų nedidelė paruoštukė, kurią galite naudoti, ieškodami geriausių derinių savo šventiniam stalui.

  • Balta žuvis + Chardonnay, baltas Bordo, Soave, Falanghina
  • Rūkyta lašiša + Sauvignon Blanc, Chablis, šampanas
  • Kepta lašiša + Godello, Verdejo, baltas burgundiškas
  • Austrės + Chablis
  • Ančių kepenėlės + Pinot Gris
  • Jūros gėrybių kokteilis + Riesling
  • Kalakutiena + Viognier, Pinot Noir, Sauvignon Blanc, Riesling
  • Žąsiena + Riesling, Pinot noir, Barolo, Chianti
  • Antiena + Pinot Noir
  • Jautiena + Cabernet Sauvignon, Bordo, Malbec, Merlot
  • Kepta kiauliena + Côtes du Rhône
  • Kietasis sūris + Chardonnay, Cabernet Sauvignon, Portveinas
  • Minkštas sūris + Chenin Blanc, Vouvray, Sauternes
  • Mėlynasis sūris + Sauternes, Muscat de Beaumes de Venise, Portas
  • Ožkos sūris + Sauvignon Blanc, Pinot Noir, Portas
  • Kalėdiniai tortai + Portas, muskatai
  • Keksai + Asti, Moscato Spumante
  • Šokoladiniai desertai + Asti, muskatai
  • Sūrio tortas + muskatai
  • Panettone + Prosecco
  • Kalėdinis pudingas + Madeira, Portas

Tad linkime jums skanių derinių ir įsimintinų švenčių!

KategorijosReceptai

Kalėdinių kokteilių “Hot Toddy” ir “Grog” receptai

"Hot Toddy"

Hot Toddy yra karštų kokteilių pirmtakas. Šiuo metu tai yra populiarus žiemos kokteilis, kurį lengvai galite pasidaryti namuose arba rasti jį geriausių barų kokteilių meniu.

Hot Toddy kokteilio pradžia siekia 18a. vidurį. Pirmoji receptūra buvo stiprusis alkoholis, cukrus, vanduo, citrusai arba pasirinkti prieskoniai. Anksčiau alkoholinis gėrimas buvo pasirenkamas priklausomai nuo šalies tradicijų, tai galėjo būti škotiškas viskis, airiškas viskis. Amerikoje teikiamas prioritetas romui arba brendžiui. Šiomis dienomis populiariausias yra pasirinkto skonio viskis. 

Didžioji dalis tiki, kad pirmoji Hot Toddy paskirtis buvo medicininė. Alkoholis malšindavo skausmą, nes tais laikais dar nebuvo išrasti anestetikai. Citrusiniai vaisiai padėjo gydyti peršalimą.

Baltas Dobilas šiam kokteiliui rekomenduoja škotišką viskį Duncan‘s.

Ingridientai:

  • Karštas vanduo
  • 4 gvazdikėliai
  • 1 citrinos žievelė
  • 2 desertiniai šaukšteliai rudo cukraus
  • 20ml citrinų sulčių
  • 60ml Duncan‘s

Paruošimos būdas:

Užpildykite puodelį karštu vandeniu kad jis sušiltų. Išpilkite vandenį ir iš naujo įpilkite karšto vandens iki pusės. Įdėkite cukrų ir maišykite kol ištirps. Sudėkite citrusų žieveles ir prieskonius bei įpilkite viskį. Dar kartelį pamaišykite.

Jūsų gėrimas paruoštas, skanaus!

"Grog"

18a. britų admirolas Edward Vernon, kurio pravardė buvo Grogas, norėdamas išvengti skorbuto plintančio jūrų laivyne, davė paliepimą kiekvienam jūreiviui išgerti po pintą romo per dieną. Kadangi romas jūrų laivyno laikais buvo dar stipresnis negu dabar, jį gerti būdavo nelengva. Dėl šios priežasties admirolas išleido įsakymą nr. 349 sakantį, jog romas turi būti maišomas su vandeniu, truputėliu rudo cukraus ir laimu, kad gėrimas taptų lengvesnis. Taip atsirado kokteilis Grog.

Dabar šį kokteilį dažnai galime sutikti žiemiškų kokteilių meniu. Jį taip pat lengvai galite pasidaryti namuose. Baltas Dobilas rekomenduoja naudoti Caracas 8YO romą iš Venesuelos. Lengvai salstelėjęs, tropinių vaisių ir karamelės natų turintis romas puikiai tiks šiam žiemos gėrimui.

Ingridientai:

  • 60ml Caracas 8YO
  • 15ml šviežių laimo sulčių
  • 1 desertinis šaukštelis rudo cukraus
  • 120ml karšto vandens
  • Apelsino skiltelė arba cinamono lazdelė

Paruošimo būdas:

Užpildykite puodelį karštu vandeniu, kad jis sušiltų. Išpilkite vandenį ir iš naujo įpilkite karšto vandens iki pusės. Įdėkite cukrų ir maišykite, kol ištirps. Įpilkite laimo sultis ir romą. Sklidinai užpildykite kaštu vandeniu ir pamaišykite. Įdėkite pasirinktus prieskonius. Skanaus!

KategorijosEkspertinė rubrika

Karšto vyno sezonas įsibėgėja

Kokia pirma mintis ateina pagalvojus apie karštą vyną? Žiema? Sniegas? Kalėdos? Išties, karštas vynas tapo tikru žiemos ir viso šventinio sezono etalonu. Net ir reklamose dažniausiai šalia jo matome tokius simbolius kaip kalėdines eglutes, židinius, dovanų teikimo ritualus, vilnonius pledus. Tokia koncepcija yra stipriai įsitvirtinusi mūsų pasąmonėje. Bet nuo ko prasidėjo visa karšto vyno istorija?

Senovės graikai ir romėnai mėgdavo karštą prieskoninį vyną

Senovės graikai mėgdavo gerti vyną, tačiau ne visas derlius nusisekdavo. Tad siekdami išvengti bereikalingo švaistymo ir, žinoma, norėdami pagerinti skonį, jie į vyną primesdavo prieskonių ir jį kaitindavo.

Nuo graikų neatsilikdavo ir romėnai, kurie likusį vyną kaitindavo su prieskoniais, kad išgelbėtų jį nuo išmetimo. Tačiau romėnai šį tą pridėjo ir nuo savęs, pavadindami savo vyną „Conditum Paradoxum“. Pagal šį receptą pagamintas vynas parduodamas dar ir šiandien. Jo sudėtį detaliai nupasakojo Apicius 5-6 amžiaus kulinarijos knygoje. Receptą sudaro mišinys iš vienos dalies vyno ir vienos dalies medaus, kuris yra virinamas, o tuomet į jį pridedama pipirų, lauro lapų, šafrano ir datulių.

II amžiuje, romėnams užkariaujant Europą, joje ėmė plisti karšto vyno vartojimas. Pašildytas vynas su prieskoniais padėdavo romėnams iškęsti žvarbias žiemas, o vietiniai žmonės pamažu perėmė meilę šiam gėrimui.

Viduramžiai: karštas vynas sveikatinimui

Karštas vynas akivaizdžiai įsigalėjo Viduramžiais. Tuomet buvo manoma, kad įvairūs pridėtiniai prieskoniai ne tik suteikia geresnį skonį, bet ir prisideda prie žmonių sveikatinimo. Galų gale, vyno pasirinkimas tais laikais nebuvo toks platus kaip dabar, o ir vandens valymo filtrų bei sistemų niekas neturėjo. Tad vynas tuo pačiu buvo ir vandens alternatyva.

Vynas kaip šventinis gėrimas

Šiandieninis karšto vyno suvokimas yra kilęs iš Viktorijos laikų Anglijos. Tuomet jis puikiai tiko šventėms kaip puošnus gėrimas. Be to, buvo daug saugiau gerti vyną (net ir prastą) nei vandenį dėl maro (žinomo kaip juodoji mirtis) paplitimo.

Rašytojas Čarlzas Dikensas taip pat prisidėjo prie karšto vyno kaip šventinio gėrimo įvaizdžio suformavimo. 1843 m. romane „Kalėdų giesmė“ jis rašė apie karšto vyno versiją, pavadintą „Smoking Bishop“.

Karšto vyno įvairovė

Šiuo metu karštas vynas turi stiprią sąsają su Kalėdomis, nors skirtingos šalys jį gamina pagal įvairius receptus. Vokietija visame pasaulyje garsėja savo Kalėdų mugėmis, kuriose vaišinama vadinamuoju „Glühwein“. Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse karštas vynas žinomas kaip „Glögg“. Čia tradiciškai, prieš pilant karštą vyną, į taurės dugną dedami migdolai ir razinos. Jie prisigeria vyno skonių ir pabaigoje lieka kaip skanus užkandis.

Visgi, daugumos versijų pagrindą sudaro raudonasis vynas, apelsino griežinėliai, cinamonas, žvaigždinis anyžius. Kartais šie skoniai praturtinami vanile, muskatu, gvazdikėliais, imbieru, abrikosų gabalėliais ir kitais norimais priedais. Kai kurie mėgsta karštą vyną dar pagardinti cukrumi ar medumi, paįvairinti skonį likeriu ar brendžiu. 

Na, o jeigu norite pasigaminti karšto vyno namuose, štai keli patarimai:

 

  • Kadangi karštas vynas užmaskuoja daug skonio niuansų, nesirinkite prabangaus ir subtilaus skonio vyno. Verčiau naudokite vidutinės klasės vaisiškus raudonuosius vynus. Puikiai tiks itališki raudonieji, Pietų Prancūzijos ar Naujojo pasaulio Merlot ir Shiraz vynai.
  • Kaitinant vyną, prieskonius išmintinga panardinti sudėtus į indelį ar medžiaginį maišelį, kad vėliau juos būtų lengva išimti ir malonu mėgautis gėrimu be mažų plaukiojančių gabalėlių.
  • Jeigu norite sau ar vaikams pasigaminti nealkoholinio karšto vyno, kartu su prieskoniais pakaitinkite vynuogių ir obuolių sultis.
KategorijosEkspertinė rubrika

Vyno degustavimas pradedantiesiems: skonis (4 dalis)

Apžiūrėjome, pasukome, pauostėme ir štai pagaliau atėjo laikas vyną paragauti! Šis etapas gali papasakoti daugiausiai apie vyną, jo kilmę, vynuogių rūšį, skonines savybes, brandumą, stiprumą. Jūs susidursite su daugybe vaisių, gėlių, žolelių, mineralų, ąžuolo statinių ir kitų skonių, kuriuos treniruojantis galima išmokti gana tiksliai atskirti. Tad klausykite, ką jums sako kiekvienas jūsų skonio receptorius!

Rūgštumas

Visi vynai yra šiek tiek rūgštūs, nes vynuogės iš prigimties turi rūgšties. Išlavinus skonį, galima nustatyti, ar vynas yra iš karšto ar vėsaus klimato, ir netgi kiek metų jam gali būti.

Vyno rūgštumas paprastai suvokiamas kaip sutraukiantis pojūtis burnoje. Jis matuojamas pH, kuris svyruoja nuo 2,6 (labai rūgštus) iki maždaug 4,9 (vos pastebimas, nes yra daug arčiau neutralaus 7,0 pH).

  • Daugumos vynų pH svyruoja tarp 3 ir 4.
  • Vyno rūgštingumas stipriai priklauso nuo vynuogių rūšies. Didesniu rūgštingumu pasižymi Sauvignon Blanc, Riesling, Albariño, Fiano, Sangiovese, Pinot Noir, Nebbiolo.
  • Vynai iš vėsesnio klimato zonų gali būti rūgštesni nei iš šiltesnių zonų. Taip yra todėl, kad nokstant vynuogėms jose mažėja rūgštumo ir daugėja saldumo. Vėsesnio klimato sąlygomis vynuogės kartais neprinoksta tiek, kiek šiltesniuose regionuose, o tai reiškia, kad derliaus nuėmimo metu jose gali būti daugiau rūgšties.
  • Mažo rūgštingumo vynų skonis bus minkštesnis, lygesnis arba silpnesnis.

Saldumas

Vyno saldumas gali svyruoti nuo 0 gramų litre iki maždaug 220 g/l. Beje, bendram suvokimui, 220 – tai konsistencija, artima sirupui.

Dauguma žmonių sausų vynų ribą nubrėžtų ties maždaug 10 g/l likutinio cukraus. „Brut“ šampanai dažniausiai turi apie 6–9 g/l. Vidutinis harmoningai saldus vokiškas Riesling turi apie 30-40 g/l.

Be to, vyno saldumas siejasi su rūgštingumu. Didelio rūgštingumo vynų skonis yra ne toks saldus kaip mažo rūgštingumo vynų, nes paprastai žmogus suvokia saldumo ir rūgštingumo ryšį, o ne atskiras dalis. Štai kodėl bet kuriam geram vynui labai svarbus balansas tarp rūgštingumo ir saldumo. Kaip pavyzdį galime paimti kolos gėrimus, kurie turi apie 120 g/l cukraus, bet juos geriant jaučiamas gana sausas skonis dėl didelio rūgštingumo! Tačiau bendras kolos rūgštingumas yra daug didesnis nei bet kurio vyno.

Alkoholis

Alkoholis kartais gali papasakoti apie vyno intensyvumą ir vynuogių, iš kurių buvo gaminamas vynas, brandą.

Paprastai alkoholio lygis svyruoja nuo 5% iki 16%, o jei vynas pastiprintas – 17-21%. Sausi vynai su 13,5–16 % yra gana sotūs ir intensyvaus skonio.

Alkoholio lygis yra tiesiogiai susijęs su vynuogių saldumu prieš fermentuojant vyną. Dėl šios priežasties žemesnio alkoholio lygio (mažiau nei 11%) vynai dažnai būna natūralaus saldumo. Šiltesniuose regionuose išauga labiau prinokusios vynuogės, iš kurių gali būti gaminami stipresni vynai.

Taninai

Taninai – tai raudonojo (o kai kuriais atvejais ir baltojo) vyno savybė, galinti pasufleruoti vynuogių rūšį, ar vynas buvo brandintas ąžuolinėse statinėse ir kiek laiko. Taninus jaučiame gomuryje. Jie sukuria tarsi spaudimo, džiovinimo pojūtį.

Kiekvienai vynuogių veislei būdingas skirtingas taninų kiekis, priklausomai nuo individualių savybių. Pavyzdžiui, „Pinot Noir“ ir „Gamay“ iš prigimties turi mažą taninų kiekį, o „Nebbiolo“ ir „Cabernet“ – labai aukštą.

Taninų vynas gali įgyti iš vynuogių odelių ir sėklų arba dėl brandinimo ąžuolo statinėse. Pirmieji paprastai yra abrazyvesni ir gali būti žalesnio skonio. Antrųjų skonis dažnai būna lygesnis ir apvalesnis.

Vyno ragavimo patarimai

Ir pabaigai keletas vyno ragavimo patarimų, kad degustacija būtų išsamesnė ir naudingesnė:

  • Ragaudami vyną, stenkitės jame atrasti kuo daugiau skonių. Pirmu gurkšniu pabandykite padengti visą burną, kad kiekvienas skonio receptorius turėtų darbo. Taip galėsite ištyrinėti ir atskirti skonius vieną nuo kito.
  • Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną skonį.
  • Visada pradėkite galvoti nuo plačios skonio kategorijos iki konkretaus skonio, pavyzdžiui, pirma pajauskite „juodųjų vaisių“ skonį, o tuomet pereikite prie sukonkretinimo iki „tamsių slyvų ar gervuogių“ skonio.
  • Kai kuriems žmonėms patinka vesti degustavimo dienoraštį, kuriame jie rašo savo patirtis, įžvalgas, vėliau jas lygina tarpusavyje ir stebi, kaip kinta jų pačių skonis bei nuostatos. Išbandykite ir jūs.
  • Tarp skirtingų vynų ragavimo išgerkite kelis gurkšnius vandens ir praskalaukite jais burną. Tai padės iš naujo sureguliuoti gomurį.
  • Degustuojant vyną galite ir užkandžiauti, tačiau rinkitės tik neutralius produktus, kurie neturi ryškių skonių, pavyzdžiui, paprastus krekerius ar duonos lazdeles.

Taigi, aptarėme visus pagrindinius vyno degustavimo etapus: išvaizdą, kvapą, skonį. Beliko paskutinis – apgalvoti visą per pojūčius gautą informaciją ir padaryti išvadas. Koks bendras vyno profilis? Ar jo skonis subalansuotas? Labiau rūgštus ar vaisiškai šviežias? Ar turi kokių nors išskirtinių savybių? Ar sutapo kvapo ir skonio natos, kurias atpažinote? Norėdami tobulinti savo įgūdžius surenkite draugų rate aklas degustacijas ir bandykite išanalizuoti, kokį vyną ragaujate. Pasitelkite visus savo pojūčius, o paskui viską sujunkite į vieną. Tai visiškai nauja vyno ragavimo patirtis, padedanti labiau vertinti tai, kas yra jūsų taurėje.

KategorijosReceptai

Helovyno kokteilio “Red Snapper” receptas pagal Justiną Andzevičiūtę

Kokia Helovyno šventė be šiurpą keliančio šventinio kokteilio? Helovyno kokteiliai yra itin ypatingi, nes pasižymi išskirtiniais pavadinimais ir dėmesį prikaustančiais papuošimais, brr! Šį kartą mūsų receptų skiltyje Justina siūlo pasigaminti nesudėtingą, tačiau akį traukiantį bei skanų “Red Snapper” kokteilį Jūsų baisiam Helovyno vakarėliui. 

Ingredientai:

  • 60ml Jodhpur London Dry Gin
  • 120ml pomidorų sulčių
  • 20ml šviežiai spaustų citrinų sulčių
  • 6 lašai Tabasco
  • 3 lašai Worcestershire
  • 2 žiupsneliai salierų arba paprastos druskos
  • 2 žiupsneliai maltų pipirų

Rekomendacijos  papuošimams:

  • Alyvuogės
  • Kepta šoninė
  • Vyšniniai pomidorai
  • Salieras
  • Marinuoti agurkėliai

Paruošimo būdas:

Visus ingridientus supilkite į stiklinę su ledu ir gerai išmaišykite. Skanaus!

KategorijosEkspertinė rubrika

Vyno degustavimas pradedantiesiems: kvapas (3 dalis)

Vyno aromatas išlavintai nosiai gali atskleisti daugybę įdomių detalių: vynuogių veislę, kilmę, amžių, ar vynas buvo brandinamas ąžuolinėse statinėse. Tačiau net ir neprofesionalui kvapas yra svarbi vyno degustavimo dalis. Juk tai jutimo būdas, per kurį pažįstamas pasaulis! O kiekvienas aromatas sukelia atsaką mūsų smegenyse. Tad vyno degustacija gali tapti ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir smegenų treniruote, stengiantis atpažinti įvairias natas ir lavinant savo receptorius.

Tuos pačius aromatus galime atpažinti skirtingai

Įvairūs aromatai, kuriais kartais apibūdinamas vynas, pavyzdžiui, „pyrago plutelės kvapas“, iš tikrųjų yra aromatiniai junginiai, vadinami stereoizomerais. Vienoje taurėje gali būti šimtai skirtingų junginių, todėl mes užuodžiame tiek daug įvairių dalykų. Be to, dažnai pasitaiko, kad žmonės užuodžia tą patį junginį, tačiau visiškai skirtingai jį interpretuoja. Pavyzdžiui, vienas gali užuosti saldžias Mejerio citrinas, o kitas mandarinus. Bet kokiu atveju abu bus teisūs, nes kalba sukasi apie saldžius citrusinių vaisių aromatus. Tiesiog kiekvienas juos įvardija skirtingai. Juk abu vis tiek pasirenka tą pačią bendro aromato kategoriją.

Vyno aromatai skirstomi į 3 kategorijas:

  • Pirminiai
  • Antriniai
  • Tretiniai

Pirminiai arba pagrindiniai aromatai

Pirminius kvapus lengviausia atpažinti. Jie kyla iš vynuogių rūšies ir klimato, kuriame jie auga. Paprastai pirminiai kvapai apima vaisių, žolelių ir gėlių natas. Pavyzdžiui, raudonųjų vynuogių veislei „Barbera“ galima priskirti saldymedžio ar anyžių kvapą.

Antriniai aromatai

Antriniai aromatai kyla iš vyno gamybos procesų ir praktikų. Dažniausiai pasitaikantys aromatai yra įvairūs mielių dariniai, o juos lengviausia pastebėti baltuosiuose vynuose. Tai gali būti sūrio žievelės, riešutų (migdolų, žemės) arba padususio alaus užuominos. Puikus pavyzdys yra „raugo“ kvapas, kurį galima užuosti „Brut“ šampane. Šis kvapas kartais dar apibūdinamas kaip „duonos“ arba „mielių“. Kitas įprastas antrinis aromatas yra jogurto ar grietinės, atsirandantis dėl malolaktinės fermentacijos.

Tretiniai aromatai

Tretiniai aromatai (kartais vadinami „puokštėmis“) formuojasi vynui bręstant buteliuose arba statinėse. Šie aromatai dažniausiai yra pikantiški: skrudintų riešutų, kepimo prieskonių, vanilės, rudens lapų, seno tabako, odos, kedro ir net kokoso. Dažnai sutinkamas vanilės aromatas kyla iš to, kad oksidacijos metu vynas prisisotina ąžuolinės statinės kvapų. Kitas subtilesnis tretinio aromato pavyzdys yra riešutų kvapas, užuodžiamas vintažiniame šampane. Dažnai tretiniai aromatai pakeičia pirminius. Taip švieži vaisiniai jauno vyno kvapai tampa sausesniais ir labiau koncentruotais.

Ir dar trys trumpi patarimai besimokantiems degustuotojams:

  • Atkreipkite dėmesį į vyno aromato intensyvumą. Kai kurie vynai kvepia droviai, kaip „Pinot grigio“, o kiti, kaip „Sauvignon blanc“, tarsi bando iššokti iš taurės.
  • Pernelyg įsigilinę į gėlių kvapus, kiti pamiršta pastebėti vyno „žemiškumo“ aromatus. Pabandykite užuosti šlapius akmenis, kreidą, drėgnus lapus, sausą dirvą.
  • Atkreipkite dėmesį į aštrias natas. Jos išduoda vyno gamybos būdą, pavyzdžiui, cinamonas, muskato riešutas ir gvazdikėliai gali sufleruoti, kad vynas buvo laikytas ąžuolo statinėse.
KategorijosEkspertinė rubrika

Biodinaminė, ekologinė, natūrali vyndarystė – kas tai?

Ekologiškų, natūralių produktų paklausa pastaraisiais metais auga kaip ant mielių. Visa ši banga verčia gamintojus ieškoti naujų sprendimų, kaip geriausiai ir natūraliausiai pagaminti įvairius maisto produktus. Ne išimtis ir vyno pasaulis. Nuo šio gėrimo atsiradimo iki šių dienų praėjo tūkstančiai metų, vynas įveikė ilgą evoliucijos kelią, buvo sugalvota daugybė sprendimų, technologijų ir medžiagų, leidžiančių pagerinti derliaus kokybę, sureguliuoti vyno skonį. Ir visa tai suteikė galimybę daugybei žmonių paragauti pačių skaniausių vynų. Tačiau tuo pačiu vyksta ir atvirkštinis judėjimas, kurio tikslas – gaminti geriausius pasaulio vynus be kai kurių naujovių bei intervencijų. Gamybos požiūriu tai reiškia nukrypimą nuo dabartinės, įprastos vyno gamybos ir kai kurių masinės rinkos praktikų.

Ekologiška vyndarystė

Ženklinimas „ekologiškas“ taikomas vynuogėms, auginamoms laikantis ekologinio ūkininkavimo principų. Tokiuose vynuogynuose draudžiama naudoti dirbtines, chemines trąšas, herbicidus, fungicidus ir pesticidus. Ekologiškos vynuogės yra išaugintos, nuimtos, apdorotos ir supakuotos pagal griežtus standartus, o vynas gavęs oficialiai pripažįstamą sertifikatą.

Biodinaminė vyndarystė

Jei ekologinis ūkininkavimas susijęs su tuo, kas nėra daroma laukams, vynmedžiams ir vynuogėms, tai biodinaminis ūkininkavimas labiau susijęs su tuo, kas yra daroma.

Biodinaminis vynas atitinka visus ekologiško vyno kriterijus, tačiau papildomai dar ir kai kurias (arba visas) doktrinas, kurias 1920-ųjų pabaigoje sudarė austrų filosofas ir akademikas Rudolfas Steineris, žinomas kaip mokslo ir dvasingumo sintezės tyrinėtojas. Paprasčiau tariant, biodinamika yra praktika, kai į vynuogyną žiūrima kaip į atskirą individualų ekologinį darinį, kaip save išlaikantį gyvą organizmą. Kaip rūpinimasis savo sveikata neturėtų būti sutelktas tik į vieną kurį nors kūno organą, taip ir vynuogynas turi veikti kaip subalansuota sistema. Nors daugelis vynuogynų yra monokultūros, biodinaminis ūkis turi būti įvairus, sąveikaujantis su didesne augalų ir gyvūnų ekosistema. Tokiame ūkyje sodinimo, derliaus nuėmimo ir genėjimo praktikos nustatomos pagal konkretų kalendorių, atsižvelgiant ir į mėnulio ciklus, ir į saulės bei planetų padėtį.

Vynams, kurie žymimi kaip biodinaminiai yra suteikiamas pelno nesiekiančios organizacijos „Demeter Association“ pripažinimas.

Biodinaminiams ir ekologiškiems vynams gana svarbi jų kilmė. Kai kurios pasaulio vietos yra geriau pritaikytos šiems metodams nei kitos. Vietos, kuriose vyrauja sausas klimatas ir nėra daug kenkėjų, greičiausiai duos geresnių rezultatų nei priešinga situacija.

Natūrali vyndarystė

Natūrali vyno gamyba, nepaisant jos paskutiniaisiais metais padidėjusio populiarumo, techniškai yra pirmasis ir seniausias vyndarystės būdas. Tačiau ją sunku nusakyti vienu apibrėžimu, nes nėra jokių sertifikavimo procesų, o skirtingi vyndariai gali laikytis savų elgesio kodeksų.

Natūrali vyndarystė pasižymi tuo, kad nuo vynuogių auginimo ir fermentacijos iki išpilstymo į butelius viskas vyksta be jokios cheminės intervencijos ir naudojant tik minimalias technologines manipuliacijas.

Dažnai tai reiškia, kad vynuogės yra renkamos rankomis, sultys nėra siurbiamos aparatais, misa atskiriama nuo išspaudų taip pat tik rankomis. Ir galiausiai į cisternas ar statines nėra dedama jokių priedų rūgšties ar cukraus pavidalu, siekiant kontroliuoti alkoholio kiekį. Natūralūs vynai yra nefiltruoti, todėl jie būna mažiau aiškūs nei įprasti vynai ir dėl to buteliuose gali atsirasti nuosėdų. Tačiau galutinis rezultatas – pats natūraliausias vynas, kokį tik galima gauti.

Dirvožemio derlingumas ir įvairovė vynuogyno ekosistemoje yra gyvybiškai svarbūs, o tai reiškia, kad įvairioms vynmedžių problemoms, pavyzdžiui, puolantiems kenkėjams, reikia sugalvoti sudėtingų sprendimų vietoje paprasčiausio pesticidų panaudojimo.

Teoriškai natūralūs vynai yra gyvesni, jais mažiau manipuliuojama. Praktiškai – šios filosofijos laikymasis kartais yra nenuspėjamas ir sunkiai prognozuojamas.

Nors natūrali vyndarystė yra viena iš griežčiausių vyno gamybos versijų, tačiau nėra teisinio standarto, kuris konkrečiai apibrėžtų visą procesą. Skirtingai nuo biodinaminės vyno gamybos, natūralaus vyno judėjimas nėra priskiriamas vienam asmeniui. Tačiau yra įsteigtų organizacijų, tokių kaip „VinNatur“, kurios padeda apibrėžti ir reguliuoti tuos, kurie gamina natūralius vynus.

 

Taigi, natūralus vynas yra ekologiškas ir kartais biodinaminis, nors ekologiškas ir biodinaminis vynas ne visada yra natūralus.