KategorijosEkspertinė rubrika

Vyno degustavimas pradedantiesiems: kvapas (3 dalis)

Vyno aromatas išlavintai nosiai gali atskleisti daugybę įdomių detalių: vynuogių veislę, kilmę, amžių, ar vynas buvo brandinamas ąžuolinėse statinėse. Tačiau net ir neprofesionalui kvapas yra svarbi vyno degustavimo dalis. Juk tai jutimo būdas, per kurį pažįstamas pasaulis! O kiekvienas aromatas sukelia atsaką mūsų smegenyse. Tad vyno degustacija gali tapti ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir smegenų treniruote, stengiantis atpažinti įvairias natas ir lavinant savo receptorius.

Tuos pačius aromatus galime atpažinti skirtingai

Įvairūs aromatai, kuriais kartais apibūdinamas vynas, pavyzdžiui, „pyrago plutelės kvapas“, iš tikrųjų yra aromatiniai junginiai, vadinami stereoizomerais. Vienoje taurėje gali būti šimtai skirtingų junginių, todėl mes užuodžiame tiek daug įvairių dalykų. Be to, dažnai pasitaiko, kad žmonės užuodžia tą patį junginį, tačiau visiškai skirtingai jį interpretuoja. Pavyzdžiui, vienas gali užuosti saldžias Mejerio citrinas, o kitas mandarinus. Bet kokiu atveju abu bus teisūs, nes kalba sukasi apie saldžius citrusinių vaisių aromatus. Tiesiog kiekvienas juos įvardija skirtingai. Juk abu vis tiek pasirenka tą pačią bendro aromato kategoriją.

Vyno aromatai skirstomi į 3 kategorijas:

  • Pirminiai
  • Antriniai
  • Tretiniai

Pirminiai arba pagrindiniai aromatai

Pirminius kvapus lengviausia atpažinti. Jie kyla iš vynuogių rūšies ir klimato, kuriame jie auga. Paprastai pirminiai kvapai apima vaisių, žolelių ir gėlių natas. Pavyzdžiui, raudonųjų vynuogių veislei „Barbera“ galima priskirti saldymedžio ar anyžių kvapą.

Antriniai aromatai

Antriniai aromatai kyla iš vyno gamybos procesų ir praktikų. Dažniausiai pasitaikantys aromatai yra įvairūs mielių dariniai, o juos lengviausia pastebėti baltuosiuose vynuose. Tai gali būti sūrio žievelės, riešutų (migdolų, žemės) arba padususio alaus užuominos. Puikus pavyzdys yra „raugo“ kvapas, kurį galima užuosti „Brut“ šampane. Šis kvapas kartais dar apibūdinamas kaip „duonos“ arba „mielių“. Kitas įprastas antrinis aromatas yra jogurto ar grietinės, atsirandantis dėl malolaktinės fermentacijos.

Tretiniai aromatai

Tretiniai aromatai (kartais vadinami „puokštėmis“) formuojasi vynui bręstant buteliuose arba statinėse. Šie aromatai dažniausiai yra pikantiški: skrudintų riešutų, kepimo prieskonių, vanilės, rudens lapų, seno tabako, odos, kedro ir net kokoso. Dažnai sutinkamas vanilės aromatas kyla iš to, kad oksidacijos metu vynas prisisotina ąžuolinės statinės kvapų. Kitas subtilesnis tretinio aromato pavyzdys yra riešutų kvapas, užuodžiamas vintažiniame šampane. Dažnai tretiniai aromatai pakeičia pirminius. Taip švieži vaisiniai jauno vyno kvapai tampa sausesniais ir labiau koncentruotais.

Ir dar trys trumpi patarimai besimokantiems degustuotojams:

  • Atkreipkite dėmesį į vyno aromato intensyvumą. Kai kurie vynai kvepia droviai, kaip „Pinot grigio“, o kiti, kaip „Sauvignon blanc“, tarsi bando iššokti iš taurės.
  • Pernelyg įsigilinę į gėlių kvapus, kiti pamiršta pastebėti vyno „žemiškumo“ aromatus. Pabandykite užuosti šlapius akmenis, kreidą, drėgnus lapus, sausą dirvą.
  • Atkreipkite dėmesį į aštrias natas. Jos išduoda vyno gamybos būdą, pavyzdžiui, cinamonas, muskato riešutas ir gvazdikėliai gali sufleruoti, kad vynas buvo laikytas ąžuolo statinėse.
KategorijosEkspertinė rubrika

Biodinaminė, ekologinė, natūrali vyndarystė – kas tai?

Ekologiškų, natūralių produktų paklausa pastaraisiais metais auga kaip ant mielių. Visa ši banga verčia gamintojus ieškoti naujų sprendimų, kaip geriausiai ir natūraliausiai pagaminti įvairius maisto produktus. Ne išimtis ir vyno pasaulis. Nuo šio gėrimo atsiradimo iki šių dienų praėjo tūkstančiai metų, vynas įveikė ilgą evoliucijos kelią, buvo sugalvota daugybė sprendimų, technologijų ir medžiagų, leidžiančių pagerinti derliaus kokybę, sureguliuoti vyno skonį. Ir visa tai suteikė galimybę daugybei žmonių paragauti pačių skaniausių vynų. Tačiau tuo pačiu vyksta ir atvirkštinis judėjimas, kurio tikslas – gaminti geriausius pasaulio vynus be kai kurių naujovių bei intervencijų. Gamybos požiūriu tai reiškia nukrypimą nuo dabartinės, įprastos vyno gamybos ir kai kurių masinės rinkos praktikų.

Ekologiška vyndarystė

Ženklinimas „ekologiškas“ taikomas vynuogėms, auginamoms laikantis ekologinio ūkininkavimo principų. Tokiuose vynuogynuose draudžiama naudoti dirbtines, chemines trąšas, herbicidus, fungicidus ir pesticidus. Ekologiškos vynuogės yra išaugintos, nuimtos, apdorotos ir supakuotos pagal griežtus standartus, o vynas gavęs oficialiai pripažįstamą sertifikatą.

Biodinaminė vyndarystė

Jei ekologinis ūkininkavimas susijęs su tuo, kas nėra daroma laukams, vynmedžiams ir vynuogėms, tai biodinaminis ūkininkavimas labiau susijęs su tuo, kas yra daroma.

Biodinaminis vynas atitinka visus ekologiško vyno kriterijus, tačiau papildomai dar ir kai kurias (arba visas) doktrinas, kurias 1920-ųjų pabaigoje sudarė austrų filosofas ir akademikas Rudolfas Steineris, žinomas kaip mokslo ir dvasingumo sintezės tyrinėtojas. Paprasčiau tariant, biodinamika yra praktika, kai į vynuogyną žiūrima kaip į atskirą individualų ekologinį darinį, kaip save išlaikantį gyvą organizmą. Kaip rūpinimasis savo sveikata neturėtų būti sutelktas tik į vieną kurį nors kūno organą, taip ir vynuogynas turi veikti kaip subalansuota sistema. Nors daugelis vynuogynų yra monokultūros, biodinaminis ūkis turi būti įvairus, sąveikaujantis su didesne augalų ir gyvūnų ekosistema. Tokiame ūkyje sodinimo, derliaus nuėmimo ir genėjimo praktikos nustatomos pagal konkretų kalendorių, atsižvelgiant ir į mėnulio ciklus, ir į saulės bei planetų padėtį.

Vynams, kurie žymimi kaip biodinaminiai yra suteikiamas pelno nesiekiančios organizacijos „Demeter Association“ pripažinimas.

Biodinaminiams ir ekologiškiems vynams gana svarbi jų kilmė. Kai kurios pasaulio vietos yra geriau pritaikytos šiems metodams nei kitos. Vietos, kuriose vyrauja sausas klimatas ir nėra daug kenkėjų, greičiausiai duos geresnių rezultatų nei priešinga situacija.

Natūrali vyndarystė

Natūrali vyno gamyba, nepaisant jos paskutiniaisiais metais padidėjusio populiarumo, techniškai yra pirmasis ir seniausias vyndarystės būdas. Tačiau ją sunku nusakyti vienu apibrėžimu, nes nėra jokių sertifikavimo procesų, o skirtingi vyndariai gali laikytis savų elgesio kodeksų.

Natūrali vyndarystė pasižymi tuo, kad nuo vynuogių auginimo ir fermentacijos iki išpilstymo į butelius viskas vyksta be jokios cheminės intervencijos ir naudojant tik minimalias technologines manipuliacijas.

Dažnai tai reiškia, kad vynuogės yra renkamos rankomis, sultys nėra siurbiamos aparatais, misa atskiriama nuo išspaudų taip pat tik rankomis. Ir galiausiai į cisternas ar statines nėra dedama jokių priedų rūgšties ar cukraus pavidalu, siekiant kontroliuoti alkoholio kiekį. Natūralūs vynai yra nefiltruoti, todėl jie būna mažiau aiškūs nei įprasti vynai ir dėl to buteliuose gali atsirasti nuosėdų. Tačiau galutinis rezultatas – pats natūraliausias vynas, kokį tik galima gauti.

Dirvožemio derlingumas ir įvairovė vynuogyno ekosistemoje yra gyvybiškai svarbūs, o tai reiškia, kad įvairioms vynmedžių problemoms, pavyzdžiui, puolantiems kenkėjams, reikia sugalvoti sudėtingų sprendimų vietoje paprasčiausio pesticidų panaudojimo.

Teoriškai natūralūs vynai yra gyvesni, jais mažiau manipuliuojama. Praktiškai – šios filosofijos laikymasis kartais yra nenuspėjamas ir sunkiai prognozuojamas.

Nors natūrali vyndarystė yra viena iš griežčiausių vyno gamybos versijų, tačiau nėra teisinio standarto, kuris konkrečiai apibrėžtų visą procesą. Skirtingai nuo biodinaminės vyno gamybos, natūralaus vyno judėjimas nėra priskiriamas vienam asmeniui. Tačiau yra įsteigtų organizacijų, tokių kaip „VinNatur“, kurios padeda apibrėžti ir reguliuoti tuos, kurie gamina natūralius vynus.

 

Taigi, natūralus vynas yra ekologiškas ir kartais biodinaminis, nors ekologiškas ir biodinaminis vynas ne visada yra natūralus.

KategorijosNaujienos

“Įmesk kamštį – pasodink medį” | Aukciono renginys

Su dideliu malonumu norime jus pakviesti į jau metus trunkančio socialinio projekto "Įmesk kamštį - pasodink medį" labdaros aukcioną. 

 

Aukciono metu bus pristatomi ir parduodami meniniai darbai, pagaminti iš vyno ir šampano kamščių, o visi surinkti pinigai bus paaukoti organizacijai Quercus, kuri už šias lėšas pasodins kamštinius ąžuoliukus Portugalijoje.

“Siekiame savo veiklą vystyti atsakingai ir parodyti, kad bet kuris verslas gali rasti savo srityje nišą, kaip veikti tvariai. Organizuojame šią kampaniją siekdami atkreipti dėmesį į atsakingą gamtos išteklių vartojimą ir tvarią gyvenseną.

O dideli pokyčiai prasideda nuo mažų veiksmų.”

– Loreta Dainytė, Balto dobilo direktorė

Aukciono metu turėsite galimybę įsigyti ne tik šiuos, bet ir daugiau mažesnės apimties darbų, pagamintų iš surinktų kamščių. 

Taip pat visi norintys paaukoti medžių pasodinimui, galės tai padaryti jiems patogiu būdu iš anksto arba renginio metu.

Daugiau informacijos apie projektą SKAITYKITE ČIA. 

Šventišką nuotaiką renginio metu kurs grupė TEKA

Du dalykai, kuriuos jums reikia žinoti apie grupę TEKA – tai aksominis Paulinos balsas ir sprogstanti vaikinų energija. Visiems puikiai žinomos dainos, visų laikų geriausios roko baladės – nuo Coldplay iki Chris Isaak ir nuo Andriaus Mamontovo iki Aktorių Trio. Atlikėjai kuria jaukią atmosferą muzika, kuri padarys šį rudens vakarą nepamirštamą ir nepakartojamą!

mapp
Calendar-

Baltas dobilas vyno bare, Rinktinės g. 5, Vilnius

Spalio 14 d. 19:00

KategorijosEkspertinė rubrika

Romas: nuo jūreivių džiaugsmo iki nepamainomo kokteilių ingrediento

„Nelsono kraujas“, „nužudyti velnią“, „demonų vanduo“, „piratų gėrimas“, „Barbadoso vanduo“. Taip, visi šie pavadinimai apibūdina vieną ir tą patį gėrimą – romą. Iš tiesų, tai – distiliuotas spiritas, pagamintas iš fermentuoto cukraus arba rafinuoto cukraus pagrindo. Alkoholio kiekis jame dažniausiai svyruoja apie 40%, tačiau gali siekti ir iki 75,5%. Yra šviesių, tamsių, brandintų, prieskoninių romų, tad jį drąsiai galima priskirti vienai iš įvairiausių alkoholio kategorijų.

Romo istorija

Pirmasis rašytinis įrašas apie romą rastas Barbadose. Jis datuojamas 1650 m. Maždaug tuo metu buvo atrasta, kad melasa (šalutinis cukraus perdirbimo proceso produktas) gali būti fermentuota į alkoholį. Neilgai trukus romas išplito kolonijinėje Šiaurės Amerikoje, o pirmoji spirito varykla buvo įkurta 1664 m. Stateno saloje, Bostone. Romo populiarumas iki Amerikos revoliucijos augo eksponentiškai ir ėmė vaidinti itin svarbų vaidmenį politikoje. Romas figūravo netgi vergų prekyboje. Vergai, atvežti iš Afrikos, buvo mainomi į melasą ir romą. Vėliau romo populiarumas ėmė mažėti dėl cukraus importo ribojimų ir kylančios amerikietiškojo viskio bangos.

 

Romas labai dažnai siejamas su laivynu ir jūreiviais. Ir tai tikrai ne filmų išsigalvojimas. Viskas prasidėjo 1655 m. britų laivynui užėmus Jamaiką. Dėl didžiulio romo prieinamumo, kasdienis jūrininko alkoholio racionas buvo pakeistas iš prancūziško brendžio į romą. O terminas „karinio jūrų laivyno stiprumas“ istoriškai reiškia romo stilių, kuris tuo metu laikytas laivuose. Dėl brandinimo medinėse statinėse tai buvo turtingo skonio romas. Tuo pačiu ir puikus pagrindas įpilti laimo sulčių, kurios veikė kaip priemonė prieš skorbutą (liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas).

Romo gamyba

Romas yra gaminamas iš cukraus pagrindu paruoštų produktų, dažniausiai cukranendrių arba melasos. Štai ir priežastis, kodėl paprastai šis gėrimas yra gaminamas cukranendrių auginimo šalyse, tokiose kaip Jamaika, Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Kuba, Venesuela, Meksika, Trinidadas.

Cukraus produktas lygiomis dalimis sumaišomas su vandeniu, tuomet fermentuojamas ir distiliuojamas. Dauguma gamintojų naudoja specifines mielių rūšis, kurios padeda užtikrinti vienodą skonį ir fermentacijos laikotarpį. Po distiliacijos vieni romai yra iškart išpilstomi į butelius, o kiti kelerius metus dar brandinami buvusiose burbono arba prancūziško ąžuolo statinėse. Po brandinimo dauguma romų dar yra maišomi su skirtingų amžių, gamybos metodų ar šalių alkoholiais. 

Patys pirmieji pagaminti romai buvo tamsūs, sunkūs ir turėjo stiprų melasos skonį. Tuo tarpu sausi, lengvi, blyškūs ir švelnaus skonio romai pradėti gaminti tik XIX a. pabaigoje.

Romo rūšys

Romas turi daugybę variacijų nuo šviesaus, auksinio iki tamsaus, juodo, prieskoninio ar išlaikytojo. Baltasis (šviesusis, sidabrinis) romas dažniausiai po distiliacijos yra iškart išpilstomas į butelius. Kartais jis trumpai yra brandinamas statinėse, tačiau tuomet prieš išpilstant į butelius yra atliekamas papildomas filtravimas, kurio metu pašalinama bet kokia spalva. Baltas romas yra skaidrus, lengvas, turi ryškų skonį ir yra naudojamas gaminant klasikinius kokteilius, tokius kaip „Daiquiri“, „Mojito“ ir „Piña Colada“.

Auksinis romas pasižymi gintarine spalva ir kiek ryškesniu, saldesniu bei kompleksiškesniu skoniu nei baltasis. Visa tai susiformuoja dėl ilgesnio laikymo ąžuolo statinėse bei pridedamos karamelės. Šis romas tinka nesudėtingiems kokteiliams gaminti.

 

Tamsūs arba juodi romai ilgus metus brandinami medinėse viskio ar burbono statinėse. Kuo ilgesnis tas laikas, tuo tamsesnė ir spalva. Tamsusis romas naudojamas tokiems kokteiliams kaip „Dark ‘N Stormy“ ar „Hurricane “. Tačiau dėl sodraus ir saldaus skonio jį puikiai tinka gurkšnoti ir vieną.

Dar yra prieskoninis romas, kurio gamybos metu yra pridedama papildomų skonių, kuriuos suteikia cinamonas, pipirai, vanilė, apelsino žievelė, kiti prieskoniai. Šiuos romus galima gerti tiek vienus, tiek su ledu, tiek maišant į kokteilius.

Ir pabaigai, ar žinote, kodėl vienas iš neoficialių romo pavadinimų yra „nužudyti velnią“ (angl. „kill-devil“)?

 

Šis posakis siejamas su senuoju romu, kuris anuomet nepasižymėjo tokiu rafinuotumu kaip dabar. Gėrimas buvo toks stiprus, kad žmonės tikėjo, jog jis tiesiogine to žodžio prasme gali užmušti viduje slypintį velnią.

KategorijosEkspertinė rubrika

Vyno degustavimas pradedantiesiems: dėmesys išvaizdai (2 dalis)

Pradedantieji dažnai praleidžia pirmąjį vyno degustavimo etapą ir iškart puola jį uostyti bei ragauti. Tačiau juk ne veltui turime tokį svarbų pasaulio pažinimo būdą kaip regėjimas. Jis mums suteikia daugybę žinių apie supančią aplinką, tad nereikėtų jo nuvertinti ir vyno degustavimo procese.

1 degustacijos žingsnis: vizualinis įvertinimas

Vizualinė degustacija susideda iš spalvos, skaidrumo, klampumo vertinimo. Šiam žingsniui pakanka vos kelių sekundžių, tačiau jos taip pat yra labai svarbios degustacijos procese. Juk daugybė užuominų apie vyną yra užkoduota būtent jo išvaizdoje. Vyno spalva ir skaidrumas gali suteikti užuominų apie apytikslį jo amžių, kokybę, galimas vynuogių veisles, alkoholio kiekį. Tai išties išsami informacija.

Tačiau norint ją teisingai perskaityti reikia nemažai treniruotis. O vis labiau lavėjant įgūdžiams rekomenduojame kaskart atlikti pratimą: prieš ragaudami vyną pirmiausiai pabandykite susidaryti savo nuomonę, o tuomet jau pasitikrinkite su ant etiketės nurodyta informacija.

Amžius ir kokybė

Jaunas baltas vynas yra šviesus, o jo akcentai ir atspindžiai – žalsvi arba šviesiai gelsvi. Senstant baltiesiems vynams, jie linkę keisti spalvą, kuri tampa gelsvesnė ar rusvesnė, t.y. spalva intensyvėja, tamsėja, ryškėja jos pigmentas.

Spalva gali nusakyti ir kokybę. Jei namuose radote seną balto vyno butelį, tačiau įsipylus į taurę, jis jums atrodo per tamsus, gali būti, kad dėl nesandaraus kamščio į jį pateko oro, dėl kurio jis per anksti oksidavosi. Taip pat gali būti, kad jį netinkamai laikėte karštyje ir šviesoje.

Raudonų vynų spalvos pokyčiai vyksta priešingai nei baltų. Laikui bėgant raudoni vynai yra linkę prarasti savo spalvos intensyvumą ir pamažu skaidrėja. Kai kuriems vynams reikia dešimtmečių, kad pradėtų nykti jų nepermatomas spalvos šydas, tačiau dažniausiai galima daryti išvadą, kad tamsus, intensyvios spalvos raudonas vynas vis dar yra jaunas. Be to, jaunų raudonųjų vynų akcentai ar atspindžiai atrodo melsvi arba silpnai violetiniai.

Galimos vynuogių veislės

Iš vyno spalvos nusakyti vynuogių rūšį yra aukščiausias meistriškumo lygis, tačiau daug treniruojantis ir tai įmanoma.

  • Dažnai „Nebbiolo“ ir „Grenache“ veislių pagrindu pagamintas vynas turi permatomą granatų arba oranžinės spalvos apvadą (tai vieta, kur vyno kraštas susilieja su taure).
  • „Pinot Noir“ veislės vynas dažnai bus raudonos arba rubino spalvos, ypač tuomet, kai vynuogės buvo augintos vėsesnio klimato sąlygomis.
  • „Malbec“ veislės vynas dažnai turi magenta spalvos apvadą.

Alkoholio kiekis

„Vyno kojos“ arba prancūziškai „vyno ašaros“ gali taip pat suteikti šiek tiek informacijos apie vyną. Taip vadinami lašeliai ar dryžiai, kurie susidaro vyno taurės viduje, kai judinate gėrimą. Apie „vyno ašaras“ sklando daug mitų, kad jos parodo cukraus kiekį vyne ar netgi taurės bei vyno kokybę, tačiau iš tiesų jos nebent gali nusakyti, daug ar mažai vyne yra alkoholio. Žinoma, tikslaus skaičiaus tikrai neįžiūrėsite, tačiau galite bent jau žinoti tai, kad kuo tų „ašarų“ daugiau, tuo vyne bus daugiau ir alkoholio.

Taigi, smagios vizualinės kelionės! O kitoje dalyje aptarsime vyno kvapo suteikiamą informaciją.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

„Churchill‘s“ portas: pagarba gamtai ir tradiciniai vyndarystės metodai

„Churchill’s“ yra mažas, nepriklausomas šeimos verslas. 1981 m. Johnny Grahamas kartu su broliais ir žmona įkūrė vyno gamybos įmonę, o prekinį ženklą pavadino „Churchill‘s“. Jis pats yra net penktos kartos vyndarys, gaminantis portą Duoro upės papėdėje, tačiau jo tikslas buvo į tradicinį porto vynų pasaulį įpūsti šviežio vėjo ir įnešti sausą stilių. Johnny iki šiol gamina vyną ir vadovauja įmonei, padedamas naujai užaugusios kartos. Įmonės asortimente – įvairūs naujoviški Douro terroir vynai, atspindintys regiono dvasią ir mylimą vynuogyną „Quinta da Gricha“.

Vynas iš garsiojo „Cima Corgo“ regiono

„Quinta da Gricha“ – tai A klasės vynuogynas, užimantis 50 hektarų plotą. Jis driekiasi pietiniame Douro upės krante, garsiajame „Cima Corgo“ vyno regione. Čia gaminama daugybė vynų, puikiai žinomų visame pasaulyje ir vertinamų dėl savo išskirtinumo, o jį padeda sukurti tinkamas saulėtų valandų, vietovės lokacijos ir vyndarių įdedamo darbo derinys.

„Quinta da Gricha“ pavadinimą gavo iš natūralaus šaltinio (gricha), kuris maitina vynuogyną. Čia vyrauja 150–400 metrų virš jūros lygio mikroklimatas, kuriame vėjas natūraliai reguliuoja drėgmės lygį.

„Churchill‘s“ praktikuoja minimalią intervenciją, naudodami tik tradicinius vyno gamybos metodus. Visos vynuogės yra skinamos rankomis, du kartus rūšiuojamos ir sutrinamos kojomis senovinėse granito talpose „Quinta da Gricha“ vyninėje. Trynimas kojomis padeda sukurti švelnų ir kruopštų maceracijos procesą, nepažeidžiant kauliukų. Be to, taip išgaunama reikiama spalva, taninai bei išsaugomas šviežias, natūralus vynuogių aromatas ir skonis.

 

Porto fermentacijai naudojamos tik natūralios mielės, kurios laikomos papildomas 12–24 valandas, lyginant su pramonės standartu, kad paverstų didesnį cukraus kiekį alkoholiu. Rezultatas – natūralesnis vyno alkoholis ir sausas stilius, kuris ir yra įmonės vizitinė kortelė.

Aiški vizija atsispindinti vyne

Johnny įkūrė „Churchill’s“, nes turėjo aiškią viziją, kokio tipo porto vyną jam patinka gaminti ir ragauti. Šis požiūris buvo perkeltas ir į jo „Douro“ vynų gamybą. Visi įmonės portai gaminami tik iš A klasės vynuogių ir tik iš vietinių veislių. Naudojamos vynuogės ir maišymo technikos padeda sukurti sausesnį stilių, kuriame puikiai atsiskleidžia rūgštingumo ir gaivumo balansas.

Vertybėmis grįsta gamyba

„Churchill’s“ jaučia didžiulę pagarbą ir meilę žemei, vynuogėms ir žmonėms. Įmonė vadovaujasi integruotos gamybos protokolu, įsipareigodama laikytis tvarios praktikos, užtikrinančios, kad ateinančios kartos galėtų mėgautis tiek šviežiais jaunais portais, tiek dešimtmečių senumo derliais.

 

KategorijosEkspertinė rubrika

Vyno degustavimas pradedantiesiems (1 dalis)

Jau tūkstančius metų žmonija ragauja vyną, tačiau paskutinis šimtmetis vyno kokybę pakėlė į neregėtas aukštumas. Naujos technologijos, nauji vynuogių auginimo ir vyno gamybos būdai bei išradingos idėjos leido sukurti daugybę skirtingų vyno variacijų. O išplėtota prekyba ir logistika suteikia galimybę paragauti vyno iš bet kurio pasaulio kampelio. Tad kaip nepasiklysti tokioje daugybėje skonių, kvapų ir vaizdų? Pradedančiajam degustuotojui svarbu nuolat semtis naujų žinių ir vystyti savo gomurį. Tad nerkime į vyno degustavimo pasaulį ir susipažinkime su pagrindinėmis jo taisyklėmis bei etapais.

Kas yra vyno degustavimas?

 

Vyno degustavimą galima apibūdinti kaip vyno, esančio taurėje, analizavimą, pasitelkiant regėjimo, uoslės, skonio ir lytėjimo pojūčius.

Degustacijos gali būti aklos (kai nežinote, koks tiksliai vynas yra jūsų taurėje) arba neaklos. Bet kuriuo atveju tikslas yra tas pats: ištirti vyno išvaizdą, aromatą, skonį, tekstūrą bei kokybę.

Šiuo metu vyno degustacijos yra plačiai paplitęs laisvalaikio užsiėmimas ir pramoga. Tad jos gali vykti ir vyninės degustacijų kambaryje, ir vyno bare, ir renginyje. Paprastai viešas degustacijas veda žinovai, puikiai išmanantys vyno degustavimo meną. Jie padeda dalyviams susigaudyti gėrimų įvairovėje, papasakoja svarbias detales bei nurodo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Tačiau degustacijos vis labiau populiarėja ir namuose, kur draugų ar šeimos kompanijoje galima susikurti ramią, patogią ir jaukią atmosferą. Tokia degustacija – puikus metas pademonstruoti savo supratimą apie vyną. Tačiau pirmiausiai reikia žinoti svarbiausias jos taisykles, o vėliau ir nuolat lavinti gomurį.

 

Pasiruošimas degustacijai

Dar prieš pradedant gilintis į skonių ir kvapų subtilybes, egzistuoja kelios labai svarbios taisyklės, kurios padės ruošiantis degustacijai.

  • Degustacijai pasirinkite tinkamas taures, kurios atskleis aromatus ir leis lengvai pasukti vyną.
  • Ruošdamiesi, taures išplaukite su bekvapiais plovikliais.
  • Prieš degustaciją nesikvėpinkite, nesidažykite lūpų, kad receptorių nedirgintų jokie pašaliniai aromatai.
  • Pamirškite visas išankstines nuostatas, girdėtas rekomendacijas ir kitų žmonių atsiliepimus: vertinkite vyną tik pagal savo pojūčius.
  • Jei sloguojate, atidėkite degustaciją, nes receptoriai neveiks tinkamai, ir liksite nusivylę.
  • Nerūkykite prieš degustaciją, kad tabako dūmai neįsigertų į drabužius ir netrikdytų šalia sėdinčių žmonių uoslės.
  • Prieš degustaciją nevartokite intensyvaus skonio maisto produktų.

Lavinant vyno pažinimo įgūdžius, svarbu žinoti, kad egzistuoja 4 pagrindiniai degustacijos žingsniai.
1. Žvilgsnis. Vizuali vyno apžiūra, esant neutraliam apšvietimui.
2. Kvapas. Aromatų atpažinimas, įkvepiant juos per nosį (ortonazalinė uoslė).
3. Skonis. Skonio struktūros (rūgštus, kartus, saldus) ir retronazalinio kvapo (vidinės uoslės) įvertinimas.
4. Apgalvojimas. Bendras visų pojūčių įvertinimas, vyno profilio susidarymas ir jo įsiminimas

Tad ragaudami vyną, atkreipkite dėmesį į tai, kaip vynas veikia kiekvieną jūsų pojūtį. Kaip jis atrodo? Kaip kvepia? Koks skonis? Kokia vyno tekstūra burnoje? Koks jūsų bendras įspūdis apie vyną?


Kitose dalyse plačiau aptarsime kiekvieną iš šių žingsnių.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

Šampanas „Palmer & Co“ – prancūziškos elegancijos etalonas

„Palmer & Co“ gyvuoja jau daugiau kaip 70 metų. Įmonę 1947 m. pradėjo net septynios vynuogių augintojų šeimos, nusprendusios kartu vystyti Šampanės regiono tradicijas. Pradininkai siekė sukurti šampano namus, atpažįstamus dėl gėrimuose vyraujančios harmonijos ir pusiausvyros. Iki pat šių dienų prekinis ženklas įkūnija tikrą, natūralią ir ilgaamžę prancūzišką eleganciją.

Tvarumas kiekviename gamybos etape

„Palmer & Co“ jaučia pareigą ir atsakomybę gaminti vyną tausojant aplinką ir išsaugant vynuogių vientisumą. Tvarus auginimas atsispindi išsamiai sudėliotame ir daug jėgų reikalaujančiame veiksmų plane: pradedant nuo dirvožemio ir vynmedžių mitybos, dirvožemio priežiūros, vynmedžių apdorojimo, baigiant tvaria vynuogynų apsauga ir atliekų tvarkymu.

 

„Solera“ sistema šampano gamyboje

„Palmer & Co“ yra vienas iš nedaugelio šampano namų, pritaikęs garsiąją „Solera“ vyndarystės techniką. Tai brandinimo procesas, kurio galutinis rezultatas yra skirtingo amžių vynų derinys. Sistema atnaujinama kiekvienais metais, papildant ją naujausio derliaus vynais. Pagal „Solera“ principą, senas vynas tarsi ugdo jauną, o jaunas suteikia energijos senam. Atrodo paprasta, tačiau reikia itin didelio tikslumo, norint pasiekti geriausią rezultatą. „Palmer & Co“ prekinis ženklas „Solera“ sistemą taiko jau daugiau nei 35 metus.

 

Laikas – svarbus šampano ingredientas

„Palmer & Co“ kokybė visų pirma grindžiama laiku, kuris yra būtinas prekinio ženklo stiliaus ingredientas. Šie šampanai daugelį metų kontaktuoja su mielių nuosėdomis. Lėtas senėjimas suteikia rafinuotumo ir aromatinio sudėtingumo. Įprasti šampanai brandinami mažiausiai trejus metus, išlaikytieji – nuo šešerių iki aštuonerių metų, o kai kurie buteliai net dešimt ar daugiau metų. Visas procesas vyksta rūsiuose, įsikūrusiuose 18 metrų po žeme.

Gausiai apdovanotas šampanas

„Palmer & Co“ šampanas – tai gamtos ir žmogaus bendras kūrinys. Skirtingos veislės bei skirtingo amžiaus vynai maišomi tol, kol gaunamas tobulas balansas. Gamybai naudojamos „Chardonnay“, „Pinot Noir“, „Pinot Meunier“ vynuogių veislės.

 

Šio šampano stilius pasižymi elegancija ir pusiausvyra, kuriame meniškai dera tikslumas ir harmonija. Tad nieko nuostabaus, kad gamintojų atsidavimas itin vertinamas visame pasaulyje. Prekinio ženklo šampanai yra pelnę daugybę tarptautinių įvertinimų, tarp kurių galima matyti visų spalvų medalių tokiuose apdovanojimuose kaip „Champagne & Sparkling Wine World Championships“, „The Drink Business Awards“, „Decanter World Wine Awards“, „International Wine & Spirits Competition“.

KategorijosAtstovaujami prekės ženklai

„Jodhpur“ – džinas, įkvėptas Indijos skonių ir spalvų

Džino „Jodhpur Gin“ įkvėpimo šaltinis slypi Džodpuro mieste, dar kitaip žinomame „Mėlynuoju miestu“. Jis įsikūręs šiaurės vakarų Indijoje, o jį kerta garsusis prieskonių kelias. 2011 m. „Jodhpur London Dry Gin“ laimėjo aukso medalį San Franciske vykusiame renginyje „World Spirits Competition“ ir sidabro medalį konkurse „International Wine and Spirit Competition“.

Mėlynas įkvėpimas

Džodpuras yra antras pagal dydį Radžastano valstijos miestas. Nuo seno jis pelnėsi iš klestinčios prekybos opiumu, variu, šilku, sandalmedžiu, datulėmis ir kitomis prekėmis. Tačiau tai taip pat ir populiari turistų lankoma vieta, kurioje daug rūmų, fortų ir šventyklų. Išskirtinumo miestui suteikia mėlynos spalvos namai. Žvelgiant iš forto, nuo kurio atsiveria didinga panorama, šie namai susilieja į visumą ir atrodo tarsi jūra. Anksčiau mėlyna danga buvo naudojama nurodant, kad tame name gyvena brahmanas (Indijos kastų sistemos kunigas), tačiau laikui bėgant ir kitų gyventojų namai nusidažė mėlynai. Sakoma, kad ši spalva veikia kaip repelentas prieš įkyrius vabzdžius, kurių čia netrūksta. Būtent šis mėlynumas ir įkvėpė „Jodhpur Gin“ gamintojus sukurti karališkos mėlynos spalvos pakuotę, kuri puošia „Jodhpur London Dry Gin“.

„Jodhpur London Dry Gin“ gaminamas seniausioje Anglijos distilerijoje iš kruopščiai parinktų grūdų ir 13 augalų, tarp kurių yra kadagio uogos, kalendra, kartusis migdolas, saldymedžio šaknis, kmynai, juodasis kardamonas, imbieras, apelsino, greipfruto, citrinos žievelės ir kiti. Dalis jų kilę iš Indijos. Bendras derinys gėrimui suteikia kartaus, šviežio ir saldaus skonių mišinį, prieskoninį ir citrusinių vaisių aromatą. Gaminant džiną iš viso atliekamos keturios distiliacijos, o paskutiniosios metu pridedama citrusinių vaisių, kurie gėrimui suteikia būdingą charakterį ir paverčia jį aukščiausios kokybės džinu.

„Jodhpur Spicy“ – tai pirmasis rinkoje aštrus džinas. Čili pipirai, žalioji paprika, juodasis ir baltasis pipiras, kuminas – tai prieskoniai, suteikiantys aštrumo, šiltumo pojūčius. Gėrimas  intensyvaus aromato.

 

„Jodhpur Mandore“ džinas yra įkvėptas Mandoro sodų. Jame atsiskleidžia vietinių Indijos citrusinių vaisių, tokių kaip karčiojo apelsino, kalamondino, citrono (dar vadinamo Budos ranka), skoniai. Tai sausas, elegantiško ir gaivaus skonio, vidutinio intensyvumo  gėrimas. Jaučiamos laukinių uogų natos ir citrusinių vaisių aromatas.

 

„Jodhpur reserve“ dvejus metus yra brandinamas ąžuolinėse statinėse, kuriose kadaise buvo laikomas brendis. Šis gėrimas maceruojamas su vanile ir skrudinta kakava. Galiausiai gaunamas unikalus džinas, kuriame distiliavimo menas derinamas su brandinimo kantrybe. Tai aromatingas, sudėtingo skonio džinas su vanilės, džiovintų vaisių ir medienos natomis.

KategorijosEkspertinė rubrika

Siautulingoji džino istorija

Džinas – tai gėrimas, gaminamas iš grūdų pagrindo spirito, papildyto kadagio uogomis ir yra gardinamas žolelėmis, prieskoniais bei įvairiais kitais botaniniais produktais, kurie jam suteikia savitą skonį. Pats pavadinimas „džinas“ yra kilęs iš prancūzų „genièvre“ arba olandų „jenever“, kurie abu reiškia „kadagį“. Nuo pat senovės iki šių dienų džinas išsivystė iš vaistinio preparato į vieną populiariausių gėrimų visame pasaulyje. O jo gyvenimo kelias buvo išties įdomus!

Viduramžiais gimęs „gydomasis“ gėrimas

 

Džino ištakas galima atsekti iki 200 m. po Kr. Kaip ir daugybė kitų alkoholinių gėrimų, jis iš pradžių buvo gaminamas kaip vaistas tokiems negalavimams kaip podagra ir dispepsija gydyti. Vartojant jį pakankamai dideliais kiekiais, greičiausiai pavykdavo bent trumpam apmalšinti simptomus.

Iki 1600-ųjų olandai jau buvo labai rimtai išvystę džino gamybą. Vien Amsterdame gyvavo šimtai jo varyklų. Nors dažnai manoma, kad Didžioji Britanija yra džino, kaip gėrimo pradininkė, tačiau žinoma, kad tai olandų ir prancūzų vienuolių „išradimas“.  

„Olandų drąsa“ gurkšnyje džino

 

Džinas išpopuliarėjo per trisdešimties metų karą (1618–1648). Kartu su olandais kovoję anglų kariai pastebėjo, kad kolegos mūšyje buvo itin drąsūs. Ši drąsa susieta su gėrimo, kurį jie gurkšnojo iš mažų butelių, prisegtų prie diržų, poveikiu. Anglų kariai, grįžę namo iš karo, paskleidė žinias apie džiną, kurį jie vadino „olandų drąsa“. Taip olandai pradėjo jį importuoti į visą pasaulį, pasitelkdami gausią prekybinių laivų flotilę.

 

Pamišimas dėl džino

 

Labai greitai džinas persikėlė per Lamanšo sąsiaurį ir XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje greitai išpopuliarėjo Anglijoje. Tai lėmė palankių įstatymų gausa, skatinančių aktyviai distiliuoti angliškus gėrimus. Būtent tuomet kiekvienas galėjo užsiimti džino gamyba ir tai daryti naudojant pigias kadagio atmainas.  Kai kurie ekspertai apskaičiavo, kad iki 1720 m. net ketvirtadalis Londono namų ūkių gamindavo savo džiną. Šis miesto istorijos laikotarpis dar vadinamas „džino pamišimu“. Aplink Londoną atsirado daugiau nei 7000 spiritinių gėrimų parduotuvių, o džinas tapo žinomas kaip paprastų žmonių opijus. Šis laikotarpis sukėlė didelę alkoholizmo krizę ir iki šių dienų galima išgirsti neigiamą atsiliepimą „Džino malūnas“ arba „Džino išmirkytas“. Tuo metu parlamentas per 22 metus turėjo priimti ne mažiau kaip penkis teisės aktus, bandydamas bent šiek tiek sutramdyti džino vartojimą.

„Gin & Tonic“ kokteilio kilmė

 Džinas buvo populiarus tarp britų kareivių ir kolonistų, gyvenančių žemėse, kuriose plisdavo maliarijos infekcijos. Tuo metu chininas veikė kaip uodų atgrasymo priemonė, tačiau jo skonis buvo išskirtinai kartus ir nemalonus. Neseniai išradus gazuotą vandenį, chininas buvo naudojamas kaip aromatinė medžiaga tonizuojančiam vandeniui sukurti, o prie jo puikiai derėjo ir… džinas. Taigi, džinas ir tonikas buvo naudojamas kaip priešmaliarinis vaistas ir tapo išskirtiniu britų kolonistų gėrimu. Galiausiai toks medicininis eliksyras išsivystė į kokteilį „Gin & Tonic“, kurį puikiai pažįstame iki šių dienų.

Kylanti kokybės kartelė

 

Išradus distiliavimo kolonėlę, labai pasikeitė džino kokybė ir atsirado naujo tipo džinas, žinomas kaip „London Dry“. Tolygesnis distiliuoto spirito skonis nebenustelbė botaninių priedų aromato. Taip daugelis įmonių pradėjo eksperimentuoti ir kurti džinus, panaudodamos vis daugiau įvairių kvapiųjų medžiagų.

 

Šiandien džinas yra vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių stipriųjų gėrimų pasaulyje. Jis nuolat papildomas vis naujais ir išradingais skoniais ir yra siejamas su aukščiausios klasės kokteiliais bei kokteilių vakarėliais.